Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ant kamščio užmynęs Kauno vicemeras Vasilijus Popovas tvirtina, kad Kauno gatvėse nėra duobių

Duobės Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Duobės Kaune
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Specialistai skaičiuoja, kad įpuolus į duobę automobilio remontui gali tekti pakloti kelis šimtus litų. Šylantis oras jau atidengė dalį per žiemą susidariusių duobių, tačiau savivaldybės tvirtina laukiančios tikrojo pavasario – tuomet pradės jas masiškai lopyti. Be to, žadamas didesnis dėmesys ir daugiabučių kiemų remontui.

Tik toks įvaizdis, kad Kaunas duobėtas

Kaunietis Danas Bankauskas sako, kad duobėtos gatvės Kaune jau seniai virtusios gėdinga miesto vizitine kortele. „Blogiausia, kad padėtis, nors po truputį ir taisosi, tačiau vėžlio tempu. Kartais susidaro įspūdis, kad tokia apgailėtina situacija tiesiog palanki miesto valdžiai, nes pakanka per kelerius metus rekonstruoti vos vieną kitą gatvę ir Kauno vadovai iškart puola girtis padarę kone stebuklą“, – portalui LRT.lt pasakoja D.Bankauskas.

Savo ruožtu Kauno vicemeras Vasilijus Popovas tikina, kad tęstiniai projektai vykdomi gana sėkmingai, o duobėms lopyti esą reikia palankesnių oro sąlygų.

„Dar tikras pavasaris neatėjo, todėl vyksta tik paruošiamieji darbai. Be to, dar negavome Kelių fondo paskirstytų lėšų, tai tikslai negalime pasakyti, kokios sumos bus skirtos Kauno savivaldybei. Kai paskirstys, bus galima konkrečiau kalbėti, kiek už tuos pinigus galima padaryti darbų“, – sako Kauno vicemeras.

Anot V.Popovo, kai tik oro sąlygos leis pradėti asfaltavimo darbus, vyks tolesnė Kipro Petrausko gatvės rekonstrukcija, norima pradėti Savanorių prospekto įkalnės rekonstrukciją, tačiau tam reikia nutiesti troleibusų tinklą į Parodos g. kalną.

„Kalbant apie Raudondvario plentą, šiemet rengsime techninį projektą jo kapitalinei rekonstrukcijai, bet darbai čia prasidės tik kitais metais. Panemunės tilto statyba gana sėkmingai juda į priekį, klojamos ir tiesiamos sijos – pagrindinės atramos, ant kurių bus galima kloti važiuojamąją dalį“, – darbus pristato V.Popovas.

Pasak Kauno vicemero, mitas, kad šio miesto gatvės yra duobėtos.

„Ką tik grįžau iš Prienų, išlipau A. Mickevičiaus gatvėje. Nėra čia tų duobėtų gatvių, tik toks įvaizdis. Kviečiame atvažiuoti pavažinėti pagrindinėmis gatvėmis –įsitikinsite, kad kur kas geresnė situacija nei po praėjusios žiemos. Jei į šoną pasuksi, žinoma, ten kaip visur. Vilniuje irgi yra duobių užtektinai“, – tvirtina V. Popovas.

Nėra čia tų duobėtų gatvių, tik toks įvaizdis

Tačiau kaunietis D.Bankauskas atkerta, kad užtenka pažvelgti į aikšteles prie daugiabučių ar įvažiavimus į kiemus – metai iš metų kartojasi tas pats: po žiemos atsivėrusios duobės užlopomos, o po metų ten pat vėl žioji dar didesni „krateriai“.

„Kaune tik mėginama viską nupiešti vaiskiomis spalvomis, kasmet anonsuojant apie gatvių remontui planuojamus skirti milijonus, darbus kontroliuojančius kompetentingus ekspertus ir milžiniškas valdžios pastangas atsikratyti duobių sostinės etiketės. Realybė išlieka tokia pati – asfaltas pilamas į purvu ir lietaus vandeniu užneštas duobes, kai kur jis užlyginamas patrypiant koja, todėl ir bendra situacija mieste gerėja vangiai“, – piktinasi kaunietis.

Vilnius žada nudžiuginti vairuotojus

Duobių lopyti neskuba ir Vilnius. Šio miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas portalui LRT.lt teigia, kad gatves planuojama pradėti remontuoti, kai tik leis oro sąlygos ir vidutinė paros temperatūra bus ne mažesnė nei 5 laipsniai šilumos.

Vilniaus miesto gatvių remontui iš įvairių šaltinių planuojama skirti apie 20–25 mln. Lt.

„Pirmiausia, prasidėjus darbų sezonui, remontuosime greito eismo gatves, kuriose kursuoja viešasis transportas, o po to likusias“, – žada A. Visockas. Anot savivaldybės atstovo, žiema buvo šilta, šalčio ciklų buvo nedaug, todėl gatvėse duobių esą atsirado mažiau nei po praėjusios žiemos.

Centrinę, pietinę ir rytinę Vilniaus dalį prižiūrinčios įmonės UAB „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas portalui LRT.lt patvirtino, kad sostinėje situacija kol kas nebloga. „Ji galbūt pablogės, kai svyruos temperatūros iš minuso į pliusą – tai pats pavojingiausias laikas. Prieš žiemą situacija nebuvo bloga, tai ir dabar nėra bloga. Viena kita duobė atsiveria, bet ir tas spėjame sutvarkyti“, – sako A. Vilūnas

Pasak įmonės vadovo, pavienės eismui pavojingos duobės tvarkomos šaltu asfaltu, o kada masiškai prasidės duobių lopymas, esą nėra aišku – laukiama, kol ištirps įšalas. „Lietuvoje sunku prognozuoti, kiek ilgai bus žiema – ji gali būti iki kovo pradžios, o gali tempti iki balandžio pabaigos. Turint tokį klimatą sunku kažką pasakyti – papūs iš kitos pusės ir viskas pasikeis“, – teigia A.Vilūnas.

A.Visockas žada nudžiuginti vilniečius ir miesto svečius naujomis sutvarkytomis gatvėmis, tačiau kokios konkrečiai gatvės bus tvarkomos – neatskleidė, tai esą paaiškės vėliau, nes šiuo metu ruošiamos paraiškos bei skirstomos lėšos.

Dažno Vilniaus mikrorajono gyventojai skundžiasi situacija kiemuose, kuriuose duobių – apstu. A.Visockas tvirtina, kad šiemet planuojama skirti daugiau dėmesio kiemų remontui, pirmiausiai – privažiavimams prie mokyklų ir darželių. „Tam šiuo metu ieškoma ir papildomų lėšų“, – portalui LRT.lt sakė savivaldybės darbuotojas.

Pasiteiravus, kokia situacija uostamiestyje, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atsako, kad kiekvienas padorus ir doras šeimininkas, imdamasis kažkokių darbų, pasižiūri, ar juos laikas daryti.

„Dar nesiimčiau drąsiai teigti, kad jau pavasaris. Nors, kalbant apie duobes, norėtųsi, kad pavasaris niekada nesibaigtų“, – sako Klaipėdos meras. Jis siūlo sulaukti pavasario ir tuomet žiūrėti, kiek ir kokių duobių atsirado per žiemą. „Bus elgiamasi tradiciškai – susidėliosime prioritetinių, judriausių miesto gatvių duobių užlyginimo darbus. Po to keliausime kiemų, mažiau svarbių gatvių link“, – tvirtina V.Grubliauskas.

Meras teigia ir pats kasdien važinėjantis pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis, todėl mato, kad situacija keliuose nėra tokia sudėtinga.

„Žinoma, atsivers duobių išeinant įšalui, tačiau bent jau pagrindinės gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas, yra, jei ne geros, tai bent jau patenkinamos būklės. Yra gatvių, kurių danga net neasfaltuota, bet prioritetas atiduodamas gatvėms, kurios labiausiai apkrautos ir miestiečiai jomis naudojasi dažniausiai“, – paaiškino V. Grubliauskas.

Duobių lopymui Klaipėdoje esą bus skiriama apie 1 mln. Lt. „Tai nemaža suma. Kita vertus, manau, kad bus efektyviai užlopytos gatvės, ir tikrai ne tos, kurios buvo lopytos praėjusiais metais. Reikia darbus daryti kokybiškai, kad lopas ateityje neatšoktų, todėl dėmesys turi būti ypatingas“, – tvirtino Klaipėdos meras.

S.Skrinskas atsiprašo vairuotojų

Kalbėdamas apie šalies kelius Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas pripažįsta, kad situacija nėra gera.

„Atitirpęs maždaug 20–40 cm sluoksnis, o apačioje yra įšalas. Žvyrkeliuose, kurie yra ne miškuose, apie 20 cm sluoksnis yra su vandeniu, todėl grunto ir kelio danga lengvai įspaudžiama, atrodo negražiai ir kenkia keliui. Sausį įšalo gylis buvo 1,4–2 m, o dabar yra tarp 20 cm ir 1 m 10 cm. Vanduo dabar niekur neprasiskverbia į žemę, nenuteka, todėl prie kelių telkšo balos ir jos labai blogai veikia, kai kurios asfaltbetonio dangos pradėjo plyšinėti“, – aiškina S.Skrinskas.

Pasak generalinio direktoriaus, pavasario polaidis yra blogiausias metas keliui. „Todėl jau dabar pradėjome riboti apkrovas kai kuriuose keliuose. Dabar yra ribotos apkrovos 59 ruožuose, nepilnuose 600 km. Krašto ir magistraliniuose keliuose tų apribojimų nėra“, – informuoja S. Skrinskas.

Labai atsiprašau visų, kad mes negalime užtikrinti ramaus ir tvarkingo važiavimo visais keliais, nes tam šiuo metu nėra lėšų

Pasak Automobilių kelių direkcijos vadovo, pavasarį su tokiu finansavimu, koks yra, nebus lengva išlaikyti valstybinės reikšmės kelius geros būklės. Valstybės finansavimas esą siekia per 1 mlrd. Lt, tačiau 25 proc. šių lėšų atiteks savivaldybių keliams, miestų gatvėms.

Jo skaičiavimais, pavasarį sunkiai pravažiuojamų kelių gali būti iki penktadalio viso kelių tinklo. „Jei būtų saulėtų dienų ir nelytų, įšalas išeitų greičiau, bet jei bus tokie orai, kokie yra dabar, tai situacija bus prastesnė. Labai atsiprašau visų, kad mes negalime užtikrinti ramaus ir tvarkingo važiavimo visais keliais, nes tam šiuo metu nėra lėšų“, – teigia S.Skrinskas.

Pavojinga ne tik automobiliui, bet ir vairuotojui

Ekstremalaus vairavimo instruktorius, automobilių ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad ne visuomet pavyksta manevruojant apvažiuoti kiekvieną duobę, nes taip esą galima atsitrenkti ir į šalia riedantį automobilį. „Nori nenori kai kurias duobes tenka pervažiuoti“, – sako A. Pakėnas.

Pamačius duobę specialistas pataria mažinti greitį ir stabdyti iki paskutinės akimirkos, kad į ją įvažiuotumėte kiek įmanoma mažesniu greičiu.

„Įvažiavus į duobę pirmiausia nukenčia padangos, rizikuojame jas prakirsti. Bet kokiu atveju – nesvarbu, ar padanga bus prakirsta, ar ne, – gali sulinkti ratlankis. Tuomet, važiuodami didesniu greičiu, jausime, kad automobilis dreba, išsibalansuoja. Kartais ratlankį tenka lyginti, o kartais – ir keisti. Žinoma, kenčia ir pakabos detalės. Sąrašas, kas dar gali nukentėti, – didžiulis“, – tęsia A. Pakėnas.

Automobilių ekspertas skaičiuoja, kad prakirtus padangą gali tekti paploninti piniginę 300 Lt. „Man padanga kainuoja 250–300 Lt, bet kita gali būti jau pasidėvėjusi, todėl gali tekti pirkti dvi, todėl išleisime 500 Lt. Be to, reikės montuoti ar balansuoti ratus, taigi suma išaugs iki 550 Lt. Jei nukentės ratlankis, skardinis gali kainuoti 100 Lt, o lietas – kur kas brangiau“, – skaičiuoja A. Pakėnas.

Savo ruožtu „Nacionalinio automobilių klubo“ vadovas lenktynininkas Benediktas Vanagas pabrėžia, kad jei duobės ypatingai aštrios – nukenčia važiuoklė, svirtis, amortizatoriai, o tam tikrais atvejais esą galima pakenkti ir kėbului.

Pasak B. Vanago, dėl duobių automobilis ne tik greičiau dėvisi, bet ir praranda savo vertę. „Be to, tai pavojinga. Jei važiuoja su prakirstu ratu, iš kurio pamažu išeina oras, vairuotojas gali pritrūkti tinkamų žinių ir nesuprasti, kas vyksta su automobiliu, – yra pavojus padaryti avariją. Net ir pasikeitęs ratą vairuotojas turės nestabilų automobilį, kurio gali nesuvaldyti, nes bus pasikeitusi ratų geometrija“, – galimas pasekmes po pasivažinėjimo per duobes vardija B. Vanagas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas