Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 06, 16:09

Antras automobilis šeimoje: neatsakingas požiūris ar neišvengiamybė?

Beveik 40 proc. Lietuvos vairuotojų teigia savo šeimoje turintys du ar daugiau automobilių, nors 78,5 proc. iš tokių savininkų jais naudojasi iki 2 valandų per parą. Vairuotojų judumo įpročių tyrimą atlikusios susisiekimo paslaugų platformos „Bolt“ atstovai atkreipia dėmesį į didesnę šio segmento priklausomybę nuo automobilio. Savo ruožtu, Vilniaus miesto, per penkerius metus pasipildžiusio 35 tūkst. automobilių, atstovai deklaruoja ambicingus planus mažinant kelionių automobiliais skaičių, rašoma pranešime.
Šeimos automobilis
Šeimos automobilis / Vytauto Pilkausko nuotr.

6 proc. iš apklaustų automobilių savininkų valdo 3 arba didesnį automobilių parką, 33,8 proc. – šeimoje turi du automobilius. Tyrimo duomenimis, du ar daugiau automobilių turintys žmonės keliauja dažniau nei vieno automobilio savininkas, tačiau vidutiniškai šio vairuotojų segmento automobiliai vis tiek yra naudojami vos 92 minutes – arba 6 proc. – paros laiko.

Problemos šaknys: mentalitetas ir urbanistika

Statistiškai kelių automobilių savininkų atsakymai nuo likusiųjų skiriasi nežymiai, šiuos žmones motyvuoja ir kankina tie patys faktoriai: kas penktas pripažįsta automobilius naudojantis ne kasdien, kas penktas pripažįsta ir kad tenka atsisakyti kelionių dėl transporto spūsčių.

„Jeigu judumo mieste problemų neišsprendė vienas automobilis, antras tik pagilins šią beprasmybę, tačiau nereikia rodyti pirštais į šią gyventojų grupę. Faktoriai, nulėmę šalies automobilių parko pūtimąsi, nuo jų nepriklausė, o pasaulyje ir Lietuvoje stebima judumo revoliucija, vyksta sparčiau nei gali keistis gyventojų nuostatos ir įpročiai“, – akcentuoja Andrius Pacevičius, „Bolt“ vadovas Lietuvoje.

Pasak jo, antro automobilio šeimoje idėja paveldėta dar iš tų laikų, kai miestai plėtėsi chaotiškai, be reikiamos infrastruktūros ir daugelis žmonių išsikėlė gyventi į užmiestį. Tuo metu negąsdino kuro kainos, o alternatyvų automobiliui buvo mažiau arba jos buvo nemadingos.

Tačiau šalia objektyvių infrastruktūros bėdų, esama ir perdėtos motyvacijos turėti automobilį: žmonės Lietuvoje jį suvokia ne vien kaip transporto priemonę, bet ir kaip kasdienį komfortą bei statuso ženklą.

„Dviratis, viešasis transportas ar ėjimas – tai alternatyvos automobiliui, kurios miestų gyventojams Lietuvoje buvo prieinamos dešimtmečiais, tačiau tik pastaraisiais metais, pasiekus tendencijoms iš vakarų, jos pagaliau matomos kaip patrauklios. Iš sovietmečio užsilikusi nuosavo automobilio kaip gyvenimo sėkmės koncepcija laikosi dėl inertiškų gyventojų įpročių, nors racionalių priežasčių šeimos biudžetą planuojančiam miestiečiui turėti du automobilius nėra“, – įsitikinęs A. Pacevičius.

Turėti – svarbiau nei važiuoti?

Pagrindinis dalykas, išskirtiantis dviejų ir daugiau automobilių savininkus iš kitų vairuotojų – priklausomybė nuo automobilio. Judumo įpročių tyrimo autoriai klausė respondentų, ar šie galėtų savo mieste mėnesį išsiversti be savo automobilio. Negalintys to net įsivaizduoti atsakė 36,2 proc. apklaustųjų, o tarp kelių automobilių savininkų tokių net 57,3 proc.

„Galima rasti daug pasiteisinimų – dideli atstumai, vaikų mokyklos ir būreliai, laiko trūkumas, bet iš šio segmentų atsakymų aišku, kad žmonės tiesiog nenori nė pagalvoti apie alternatyvas automobiliui. Kaip ir kiekvienos priklausomybės atveju, pateisinimų randama į valias“, – mano A. Pacevičius. Jo teigimu, ne poreikis judėti, o poreikis turėti, dirbtinai augina automobilių skaičių Lietuvos miestuose. Be taršos, triukšmo, spūsčių, hektarai stovinčių automobilių ilgainiui tiesiog nepalieka vietos žmogui – žaliosioms erdvėms, bendruomenių veikloms, poilsio zonoms.

„Regitros” duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 1,6 mln. lengvųjų automobilių. Vien per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius registruota 1050 naujų automobilių.

Žinoma, daugiausiai per pastaruosius metus plėtėsi šalies sostinė – deja, augant gyventojų skaičiui, per penkerius metus analogiškai 35 tūkst. padaugėjo ir automobilių. Pasak miesto atstovų, būtent ši aplinkybė ateities tikslus patogiam judumui Vilniuje paverčia itin ambicingais, tačiau įvairių numatomų priemonių tikslas – mažinti kelionių automobiliais skaičių.

Numatomiems pokyčiams – aštuoneri metai

„Dirbdami su judumo organizavimu mieste, turime tikslą gyventojams keliones padaryti patogias, greitas ir saugias, nepriklausomai, kokį judėjimo būdą jie pasirinktų. Būtent dėl to daug dėmesio skiriame alternatyvių kelionių skatinimui mieste, o, kad tai įvyktų, rūpinamės ir reikalinga infrastruktūros plėtra“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos (JUDU)“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Pasak jo, siekiama, kad 2030 m. kelionės savo automobiliu sudarytų iki trečdalio visų kelionių mieste – ne daugiau nei viešuoju transportu ar pėsčiomis, o augtų naudojimasis dalinimosi paslaugomis bei kelionių dviračiais skaičius. Norint pasiekti šį tikslą, kelionių automobiliais skaičius turėtų sumažėti 19 proc., naudojimasis viešuoju transportu ir kelionės pėsčiomis – augti 6 proc., o kelionės dviračiais – augti net 5 kartus.

Miesto atstovų teigimu, Vilnius jau pakeliui siekti šių tikslų, belieka išlaikyti tempą. Kasmet sutvarkoma ir įrengiama apie 45 km pėsčiųjų infrastruktūros, pagrindinėse pėsčiųjų atkarpose, nutiesiama apie 20 km dviračių takų, kurie šiai dienai jau sudaro 140 km dviračių takų tinklą, plečiama dviračių ir paspirtukų saugojimo infrastruktūra.

„Pertvarkome viešojo transporto maršrutus taip, kad autobusai ir troleibusai atvyktų greičiau. Įrengiamos ir viešojo transporto juostos ir taikomas šviesoforinis prioritetas, investuojama ir į pačias transporto priemones – naujas, ekologiškas ir komfortiškas. Nemažesnis vaidmuo numatomas ir dalijimosi paslaugoms – keliauti bendru automobiliu, dviračiu, el. motoroleriu ar el. paspirtuku“, – reziumuoja J. Damidavičius.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad dalinimosi paslaugų rinka Vilniuje tampa pavyzdžiu kitiems miestams, tačiau ir čia vietos nemažai, o plėtra – skatinama. Gegužę Vilniaus miesto savivaldybė drauge su sostinėje veikiančiomis dalijimosi paslaugų įmonėmis įsteigė pirmąjį Europoje mobilumo klasterį.

„Šiandien, kai visame pasaulyje ieškome alternatyvių sprendimų spręsti poveikio aplinkai, transporto spūsčių problemas, ir turint omenyje Lietuvos miestų judumo vizijas artimiausiems metams – idėja įsigyti antrą automobilį atrodo keistai jau ir mūsų šalyje“, – mano A. Pacevičius.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas