Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 18d. 07:00

Ateitis jau čia pat. Kada išauš autonominių automobilių era?

Autonominis automobilis
123RF.com nuotr. / Autonominis automobilis

Prieš sėsdami į automobilį telefone atsidarėte navigacijos programėlę ir ieškojote, kokį maršrutą pasirinkti, kad išvengtumėte spūsčių? Už automobilio stovėjimą susimokėjote SMS žinute? O galbūt savo kelionę viešuoju transportu iš vieno miesto galo į kitą planavote specialiai tam skirta mobiliąja programėle? Bet kuriuo iš šių atvejų jūs naudojotės intelektine transporto sistema. Ir tai – tik maža dalis to, ką ji gali.

Intelektinės transporto sistemos lietuviams dar yra mažai pažįstama sąvoka, nors su tokiomis sistemomis keliaudami daugelis jų jau dabar susiduria kasdien – tiek važiuodami nuosavais automobiliais, tiek besinaudodami viešuoju transportu, tiek vairuodami krovininius automobilius. Kas yra šios sistemos, kokią naudą jos atneša dabar ir kokią atneš ateityje? Apie tai 15min pasakojo įmonės „Viltechna“ vadovas, asociacijos „ITS Lietuva“ valdybos narys Dainius Diska.

Nuo žaliųjų juostų iki navigacijos telefone

Kas tos intelektinės transporto sistemos (ITS)? Pasak D.Diskos, jas galima apibūdinti kaip informacinėmis ir ryšių technologijomis pagrįstas sistemas, dėl kurių įvairios transporto rūšys ir jų infrastruktūra veikia efektyviau. Kelionės trukmę prognozuoti leidžianti navigacijos programa telefone, „žaliosios juostos“ miestuose, nuotoliniu būdu už automobilio stovėjimą susimokėti leidžiančios sistemos – visa tai yra ITS pavyzdžiai.

Naudojantis kai kuriomis sistemomis efektyviau veikia atskiros transporto rūšys, kitos sistemos palengvina skirtingų transporto rūšių bendradarbiavimą tarpusavyje. Paprastai tokios sistemos yra kuriamos siekiant palengvinti ar pagerinti mobilumą, saugą ir kontrolę. O, pavyzdžiui, autonominiai automobiliai savyje derina daug skirtingų ITS.

„Sistemų, kurios leidžia padaryti žymų teigiamą poveikį transporto tinklų saugumui ir aplinkosauginiam veiksmingumui, jau yra gausu. Daugeliu atvejų jos jau yra įdiegtos ir įrodinėja, ko yra vertos. Deja, jos nėra naudojamos tokiu mastu ir kiekiais, kuriais turėtų būti naudojamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra labai ekonomiškai veiksmingos ir ekonomiškai konservatyvios, palyginti su tradiciniais sprendimais“, – sako D.Diska.

Tokių sistemų, su kuriomis žmonės susiduria kasdienybėje, pavyzdžių D.Diska gali išvardyti daug.

„Patys įvairiausi navigaciją palengvinantys sprendimai, automatinė greičio matavimo sistema, vidutinio greičio matavimo sistema, automatinė sunkiasvorio transporto svėrimo sistema, eismo valdymo sistemos miestuose, vaizdo stebėjimo sistemos su automatiniu numerių atpažinimu, geležinkelių transporto saugumo sprendimai ir t.t. Tai konkretūs jau veikiantys pavyzdžiai, bet ne vieninteliai“, – aiškina D.Diska.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dainius Diska
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dainius Diska

Koreguoja eismo srautus

D.Diskos teigimu, vienas ITS sistemų aspektų yra aktualus ypač didelei daliai miestiečių – tai tokių sistemų gebėjimas sumažinti eismo srautus. Tam ITS technologijos pasinaudoja kompiuterizacijos, masinio duomenų saugojimo ir geresnių ryšių sistemų pajėgumų privalumais.

Kaip aiškina D.Diska, ITS suteikia galimybę sužinoti, kas vyksta kelių tinkluose, pateikdamos informaciją apie eismo greitį, intensyvumą, incidentus ir avarijas. Tai aktualu tiek kelių operatoriams, kurie esant reikalui gali nukreipti eismą kita linkme, tiek paprastiems vairuotojams, kurie gali realiu laiku gauti informaciją bei koreguoti savo maršrutą.

Ir tai – ne viskas. Technologijos leidžia laikinai išplėsti esamos kelių infrastruktūros pralaidumą, pavyzdžiui, įvykus avarijai panaudojant asfaltuotą kelkraštį kaip papildomą juostą reguliuoti prieigą prie greitkelio taip, kad eismas nesustotų.

ITS taip pat suteikia galimybę užtikrinti eismo taisyklių laikymąsi nuotoliniu būdu be jokio poveikio eismo srautui. Pavyzdžiui, jos leidžia, tiesiogiai stebėti ir prižiūrėti, kaip laikomasi greičio apribojimų ir taisyklių dėl svorio, net nesulaikant ar nesustabdant atitinkamų transporto priemonių.

ITS technologijos padeda ir užtikrinti elektroninį rinkliavų surinkimą bei jį lanksčiai koreguoti. ITS technologijomis, pavyzdžiui, galima pasiekti, kad naudojimasis tam tikromis kelio atkarpomis labiausiai apkrautomis valandomis būtų brangesnis.

Kalbėdamas apie Vilnių kaip apie pavyzdį, D.Diska atkreipia dėmesį, kad mieste esanti apmokestinimo sistema yra nukreipta kuo mažiau leisti transportui „užsibūti“ senamiestyje, ten mokestis yra brangiausias.

„Ir jis dar didės, nes norima labai sumažinti eismo srautus senamiestyje. Jei valanda stovėjimo senamiestyje kainuos 7 eur, tai galite įsivaizduoti, kiek daug miestiečių galės ten statyti automobilius. Bet taip mes saugosime savo paveldą ir sumažinsime oro taršą“, – sakė D.Diska.

Autonominiai automobiliai atveria ypatingas galimybes

Ypač svarbią vietą ITS, pasak D.Diskos, užima ir užims kalbant apie elektrinį ir elektrinį autonominį transportą – transporto priemones, kurios save valdo pačios. Jis pabrėžia, kad kalba eina ne tik apie automobilius, bet ir apie autonominius laivus bei lokomotyvus.

„Šiandien dar sunku tai įsivaizduoti, bet jau po dešimtmečio gatvėse automobilius, kurie rieda be vairuotojo, matysime ne rečiau nei šiandien juose regime hibridines transporto priemones. Yra daug argumentų, kuo autonominiai automobiliai pranašesni už tuos, kurie turi vairuotojus. Daugelis vargu ar mielai priims šį teiginį, bet vairavimas jau po keliolikos metų didelei daliai žmonių taps tik pomėgiu“, – sako D.Diska.

Jo teigimu, pagrindinis autonominių automobilių pranašumas – saugumas.

„Jeigu visos transporto priemonės būtų valdomos robotų, eismo įvykius galėtume pamiršti – kiekviena mašina kontaktuotų viena su kita, stebėtų sankryžas ir avariją galėtų sukelti tik įvykus dideliam elektronikos gedimui ar tyčiniam vairuotojo įsikišimui“, – sako D.Diska.

Anot D.Diskos, užsienio ekspertai teigia, kad savavaldžiai arba autonominiai automobiliai privers koreguoti ir namų bei miestų statybas. Pavyzdžiui, nebeliks poreikio statyti automobilių stovėjimo aikšteles, o tai leis statytojams kloti platesnius šaligatvius ir nutiesti papildomas linijas dviračiams. Nekilnojamojo turto vystytojams nebereikės statyti garažų, o tai leis praplėsti gyvenamąsias erdves pastatuose. Namus bus galima statyti toliau nuo didesnių miestų, nes žmonių nebegąsdins ilgos kelionės, kai jiems patiems nereikės vairuoti automobilio.

„Vairuotojai, ieškantys automobilių stovėjimo aikštelės, šiandien sudaro apie 30 proc. eismo. Transporto priemonės, turinčios penkias vietas, vidutiniškai veža tik 1,5 keleivio, o 92 proc. laiko automobilis apskritai stovi. Šių problemų turėtų nelikti, kai dauguma žmonių naudos savavaldžius automobilius. Vis dėlto, net nuolat tobulėjant technologijoms, kelių transporto srityje ir toliau bus reikalingas viešasis transportas“, – toliau apie tai, kaip ITS ir autonominiai automobiliai pakeis ateitį, aiškina D.Diska.

Pasak D.Diskos, 2025 m., tinkamai pasiruošus, autonominiai automobiliai jau gali būti naudojami greitkeliuose ar mažai apgyvendintose vietovėse. Visgi D.Diska pripažįsta, kad autonominių automobilių reguliavimas ir infrastruktūros kūrimas valdžiai taps iššūkiu.

„Vyriausybės visame pasaulyje vis dar turi nuspręsti, kaip bus reguliuojami savavaldžiai automobiliai. Ši technologija ne tik atims iš valdžios pajamas, kurias neša apmokestintos stovėjimo vietos ir automobilių registracija, bet ir privers reaguoti į kelius, kuriuos užplūs transporto įmonių savavaldžiai automobiliai“, – sako „Viltechna“ vadovas.

Ateitis šviesi, bet reikia vieningos politikos

Ateityje dar labiau ištobulinti ITS, pasak D.Diskos, leis tolimesnis technologijų progresas. Jo teigimu, priartėjus 2020 metams 5G tinklas galės pasiūlyti didesnę nei 1 Gbps spartą. Ateities mobiliojo ryšio technologijos leis pasiekti minimalią 100 megabitų per sekundę (Mbps) naršymo spartą net judant, o didžiausia sparta idealiomis sąlygomis bus 10 kartų didesnė.

„5G internetas bus prieinamas net atokiausiame kalnų slėnyje ar giliausiose įdubose. Jis skleis signalą per palydovą, tokiu būdu padarant internetą dar globalesnį ir labiau prieinamą. Didelės raiškos filmuotą medžiagą bus galima parsisiųsti vos per sekundę. Tai bus svarbus veiksnys, kuriant ir pritaikant ITS“, – sako D.Diska.

Toks ITS tobulėjimas, „Viltechnos“ vadovo teigimu, atvers daug naujų galimybių.

„Jos leis vietos, regionų ir nacionalinei valdžiai išsivysčiusiose šalyse pagerinti jau sukurtą infrastruktūrą. Jos taip pat leis valdžiai besivystančiose šalyse peršokti per jau įdiegtus kitur ankstesnės kartos tinklus, užtikrinant sprendimus, kurie yra pažangesni ir ekologiškesni negu naujos kelių infrastruktūros kūrimas. Tankiai apgyvendintose miesto teritorijose jos suteiks galimybę pasiekti kelis tikslus, tokius kaip gyvenimo kokybė, visuomenės sveikata ir miesto aplinka, apsauga, istorinių centrų išsaugojimas bei kelių eismo ir viešojo transporto valdymas“, – aiškina D.Diska.

Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria intelektinių transporto sistemų diegėjai, D.Diska teigia, kad jis ir kolegos pasigenda vientisos ir į ateitį nukreiptos ITS politikos.

„Dauguma senųjų Europos šalių tokią politiką turi, o tai leidžia planuoti veiksmus ateityje arba juos išdėlioti kelių metų kontekste. Tai yra labai svarbu, žinant, kad technologijos vystosi milžinišku greičiu. Ir, aišku, kūrybiškumo ir kompetencijų klausimas. Tai gal labiau liečia ne privačias struktūras, bet užsakovus, kurie turėtų planuoti ir „matyti“ ateitį“, – sako D.Diska.


2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:15
07:03

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas