Lapkričio 24 dieną P.Laursenas su savuoju „Vestas Sailrocker 2“ išvystė 65,45 mazgų greitį, o tai – 121,21 km/val.
500 metrų sprinto vietai, kur buvo tikimąsi pasiekti rekordą Paul pasirinko Namibiją – garsųjį Griaučių krantą. Tai – Namibijos pakrantės dalis nuo Kunenės upės žiočių Angoloje iki Svakopmundo, pietinėje Namibo dykumos dalyje.
Per 8 dienas P.Laurenas pasiekė net tris rekordus. Lapkričio 16 dieną „Vestas Sailrocker“ išvystė vidutinį 59,23 jūros mazgų greitį 500 metrų ilgio ruože.
Vėliau P.Larsenas padidino vidutinį greitį iki 59,65 jūros mazgų per valandą. O lapkričio 24 dieną Griaučių krante Paulas pasiekė rekordinį rezultatą – 65,45 jūros mazgo (121,21 km/val.)
Senovėje portugalų jūreiviai šį Namibijos pajūrio ruožą vadino Pragaro krantu. Dabar jis vadinamas Griaučių krantu. Tai 500 km ilgio krantas – negailestingas, bet ir savotiškai gražus.
1943 m. buvo rasta dvylika begalvių skeletų, drauge gulinčių paplūdimyje, o netoliese esančioje apleistoje trobelėje – vaiko griaučiai. Ant suskilusios lentelės buvo parašyta: „Aš keliauju link upės, esančios 60 mylių į šiaurę; jei kas nors ras šią žinią ir seks mane, tepadeda jam Dievas.“ Šis pranešimas parašytas 1860 m. Iki šiol neišaiškinta, kas buvo tos tragiškos aukos, kaip jie pateko į šį krantą ir kodėl rasti be galvų.
Griaučių krantas šį vardą gavo, kai šveicarų lakūnas Carlas Naueris 1933 m. netoli to kranto patyrė avariją skrisdamas iš Keiptauno į Londoną. Vienas žurnalistas pasakė, kad galbūt vieną dieną jo kaulai bus rasti ant Griaučių kranto. Nauerio palaikai nebuvo rasti, tačiau toks pakrantės vardas prigijo.
