Kada tai praverčia
Automobilių variklių programavimas, dar vadinamas „chip tuningu“, Lietuvoje vis populiarėja. Be varžybose dalyvaujančių sportininkų, galingesnio automobilio nori ir kai kurie asmeninių, net šeimos automobilių savininkai. Programiškai variklius tobulinantys meistrai sako, kad atlikus tokius pakeitimus, automobilis įgyja daugiau galios, bet degalų sąnaudos beveik nepakinta arba net sumažėja. Pasak variklio galios didinimo specialistų, tokie programiniai pakeitimai net padeda išspręsti įvairius gamyklinius defektus.
„Įvairių problemų kelia automobilių ekologinės sistemos, tarkime, itališkų automobilių, kurie daugiau pritaikyti šiltam klimatui. Šaltame klimate dažniau kemšasi suodžių filtrai, EGR. Vožtuvų darbo algoritmą įmanoma pakeisti taip, kad visi tie komponentai keltų mažiau problemų“, – sakė Mykolas Stravinskas, „Galingas LT“ direktorius.
„Insane LT“ programuotojas Nauris Gliebus papasakojo, kokiais dar atvejais klientai kreipiasi dėl automobilio galios didinimo: „Pavyzdžiui, važinėja su mažos kubatūros, silpnos galios automobiliu ir tiesiog važiuojant iš taško A į tašką B užmiestyje sunku aplenkti [kitą automobilį]. Ši grupė žmonių pakankamai dažnai atvažiuoja, vyresnio amžiaus žmonės, kad jiems būtų saugiau važiuoti.“
Tačiau automobilių inžinerijos mokslų daktaras Saugirdas Pukalskas tvirtina, kad tokios vairuotojų užgaidos – toli gražu ne būtinybė siekiant saugiau vairuoti.
„Važiuojant gatvėmis ir keliais kažin kokios automobilio galios nereikia, nes tiesiog to, ką pagamino gamintojas, tikrai užtenka. Visai neseniai vairavome daug silpnesnės galios automobilius, jei kalbėtume apie tarybinius laikus: „Žiguliai“, „Moskvičiai“ ir „Volgos“ nesiekdavo nė 100 kW, būdavo 50 ar 60 kW ir visi sėkmingai pasiekdavome kelionės tikslą. Dabar automobilių galios didėja kone kasmet“, – aiškino S.Pukalskas.
Gudrauja vairuotojai ar automobilių gamintojai?
Nors vairuotojai nori vis galingesnių automobilių, Lietuvos įstatymai nežabotus norus riboja.
Teisės aktai numato, kad variklio galią didinti galima ne daugiau nei 20 proc. nuo techniniame automobilio pase nurodyto galingumo. Tačiau M.Stravinskas pripažįsta, kad ribą tenka ir viršyti. Dauguma dyzelinių automobilių nuo pat išriedėjimo pro gamyklos vartus yra specialiai prislopinti. Todėl žinovas sako, kad tokių automobilių savininkai turi teisę norėti daugiau galios.
„Šiandien automobilių gamintojai į rinką leidžia techniškai vienodus variklius su labai skirtinga galia. Jiems pigiau pagaminti vieną variklį ir išleisti jį su 4–5 skirtingais galingumais, derinant viską su minimaliai skirtingais variklio komponentais. Kur kas pigiau keisti variklio valdymo programą nei pačias variklio detales“, – paaiškino specialistas.
N.Gliebus teigia, kad didinti automobilio galingumą nori ne tik naujų transporto priemonių vairuotojai. Šie pakeitimai dažnai atliekami jau ne pirmus metus eksploatuojamoms transporto priemonėms.
„Labai senų automobilių, kalbu apie pagamintus iki 2000-ųjų, variklių neįmanoma programuoti, nes sistemos labai primityvios, o visi naujesni dyzeliniai ar benzininiai, turintys turbinas, varikliai [gali būti programuojami]. Visi automobiliai nuo 2000-ųjų turi nemažai potencialo. Kaina priklauso nuo automobilio amžiaus – tvarkyti 15 metų automobilį gali kainuoti nuo 100 iki 200 eurų, naują – nuo 500 iki 1000 eurų“, – skaičiavo N.Gliebus.
Gali netekti garantijos
Variklio galios didinimo ekspertai sako, kad, kai klientas atvažiuoja visiškai nauju automobiliu, imtis programavimo darbų neskuba. Pirmiausia – gerai apžiūri automobilį ir įvertina savininko pageidavimus. Jei norai ypatingi, vairuotojas informuojamas, kad jis rizikuoja netekti teisės vėliau automobilį taisyti autorizuotame autoservise.
Gamintojų atstovai žino, kad programuodami garantinį automobilį mes niekad neperžengiam tam tikrų ribų, vairuotojas taip pat pasitiki mūsų žinių bagažu.
„Oficialiai jie [autorizuoto serviso atstovai] privalo arba turi teisę nutraukti garantinę automobilio priežiūrą, nes vienas iš pagrindinių punktų, kuriais privalo vadovautis garantinės transporto priemonės savininkas, – nesikišti nei į mechaninę, nei į programinę gamykloje sukomplektuotą automobilio dalį.
Neoficialiai, be abejo, vyksta tam tikra draugystė ir visada stengiamasi ieškoti kompromiso tiek su vairuotojais, tiek su gamintojų atstovais. Gamintojų atstovai žino, kad programuodami garantinį automobilį mes niekad neperžengiam tam tikrų ribų, vairuotojas taip pat pasitiki mūsų žinių bagažu“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo M.Stravinskas.
S.Pukalskas sako, kad žinių bagažas tikrai reikalingas. Mat nekokybiškai atlikti programavimo darbai ir neapskaičiuotas galios didinimas daug labiau pakenks automobiliui nei jį pagerins.
„Kuo variklis silpnesnis, tuo mažiau apkraunamas ir tuo ilgiau tarnauja. Jei mes to variklio, kurį sukonstravo gamintojas, galingumą kažkiek padidinsim, sąlygos tam varikliui veikti bus daug sunkesnės, jis labiau dėvėsis, dalims bus didesnė apkrova. Tokio variklio amžius bus tiesiog trumpesnis“, – įspėjo S.Pukalskas.
Kolegų broką ne kartą taisyti yra tekę ir kalbintiems meistrams.
„Žmonės tvarko automobilius pas tokius meistrus, kurie padaro pigiai ir greitai. Tada būna daug problemų – mašinos genda, atsiranda neigiamas požiūris [į meistrus], bet mums dėl to tik daugiau darbo“, – teigė N.Gliebus.
Būtent todėl S.Pukalskas akcentuoja, kad svarbu ne tik didinti variklio galią, bet ir detales tokiam patobulintam automobiliui parinkti tinkamas.
„Kai projektuojamas ir gaminamas automobilis, visi mazgai yra suderinami. Jei automobilio variklis yra tam tikros galios, jam pritaikoma ir tam tikra transmisija bei velenai. Kai padidinam galią, velenai gali būti neapskaičiuoti tokioms galioms ir gali paprasčiausiai sulūžti“, – aiškino automobilių inžinerijos mokslų daktaras.
Dar viena priežastis, kodėl variklio perprogramavimui nepritaria inžinerijos daktaras, tai – tokio variklio kenksmingumas aplinkai.
„Kuo didesnis variklio galingumas, tuo daugiau jis išmesta CO2, nes tai priklauso nuo degalų sąnaudų – kuo daugiau sudeginsim degalų, tuo daugiau išskirs CO2. Kitas dalykas – kad padidintume variklio galingumą, dažnai šalinamos dujų neutralizavimo sistemos, kurios yra išmetimo vamzdyje. Jos priešinasi dujų išmetimui, dėl to sumažėja variklio galia. Norėdami pasiekti geresnį rezultatą, jie [meistrai], didindami galią, bando išpjauti neutralizavimo sistemas ir perprogramuoja variklio valdymo blokus“, – tęsė S.Pukalskas.
Tačiau M.Stavinskas teigia priešingai. Pasak jo, neretai programiniai pakeitimai kaip tik sumažina senesnių automobilių taršos lygį.
„Visada, kiek tik įmanoma, stengiamės patobulinti tų komponentų darbo procesą, koreguodami variklio valdymo programą. [...] Jei mašina senesnė ir jos rinkos kaina siekia 2–5 tūkst. eurų, o originalus suodžių filtras kainuoja 1,5–3 tūkst. eurų, tai jį keisti, kalbant apie finansus, lengva ne kiekvienam vairuotojui. Todėl tam tikri parametrai sureguliuojami taip, kad automobilis aplinką teršia mažiau nei su senu suodžių filtru“, – paaiškino specialistas.
Išmetamųjų dujų parametrus per kiekvieną techninę apžiūrą patikrins kontrolierius, tad jei variklio tarša viršija ribą, tiesiog nepereisite patikros. Todėl pagrįstą, protingą ir kitoms automobilio dalims nekenkiantį galingumą pasirinkti privalote patys. Jei tikrai manote, kad tokia modifikacija jums reikalinga, svarbiausia, neperlenkite lazdos.
