Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Automobiliui plauti daugiabučio kiemas neskirtas – švaruoliams gresia 2 tūkst. litų bauda

Automobilio plovimas
Sxc.hu nuotr. / Automobilio plovimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Išlindus pavasarinei saulei, vairuotojai labiau prižiūri savo automobilius ir dažniau juos plauna. Neretai – rankomis, pasiėmę kibirą vandens bei kempinę. Toli gražu ne kiekvienas žino, kad taip darydamas įstatymą pažeidžia labiau nei nedaug viršydamas greitį.

Automobilių plovimo taisykles ir kitas švaros taisykles nustato miestų savivaldybės, tad Kaune ar Vilniuje jos nėra identiškos. Tačiau automobilio plovimo taisyklės didžiuosiuose miestuose vienodos – tam skirtos plovyklos. Vilniuje už ne vietoje purtomus kilimėlius, plaunamą automobilį ar kažkurias jo dalis savininkas gali gauti 2 tūkst. litų baudą.

Kaune ar Klaipėdoje taisyklės tos pačios, skiriasi tik nuobaudos. Jos paprastai siekia nuo įspėjimo iki tūkstantinės baudos.

Kodėl automobilio plovimas yra blogas dalykas? Dėl vandens taršos. Nuo automobilio nubėgęs šampūnas per lietaus nuotekų sistemas patenka į lietaus telkinius ir šiuos užteršia.

Prie ežerų privažiuoja per arti

Nusprendusieji vietoj plovyklos riedėti iki pirmo pasitaikiusio ežero ar upės į aplinką paleidžia daugybę gamtai kenksmingų teršalų. Stabdžių dulkės, tepalai, purvas, valikliai nuteka į švarius vandenis, kur kenkia vandens gyvybei ir pačiam žmogui.

Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius. Be to, pievelėje likusios muiluotos balos kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali imti gerti šį vandenį.

Andrejaus Gaidamavičiaus, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto biologo, teigimu, vasarą netrūksta poilsiautojų, kurie automobilius stato prie pat ežerų. Patekę į vandenį naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams.

„Maža to, kad apsinuodija patys paukščiai, rydami tą plėvelę, bet ir tepa plunksnas, ypač vandens paukščiai, kuriems labai svarbu palaikyti švarą, kad nesušlaptų plunksnos ir galėtų plaukioti“, – LRT.lt portalui aiškino A. Gaidamavičius.

„Prieš pora metų į Juodupę buvo išsilieję naftos produktai, tai pastebėtas žuvų gaišimas, jos buvo kaip apsnūdusios, net su ranka buvo galima pagauti“, – prisiminė pašnekovas.

Tačiau A. Gaidamavičius sako, kad problema yra ir kita – nesutvarkyta infrastruktūra, nėra pakankamai automobilių aikštelių, todėl žmonės privažiuoja arti vandens telkinio. „Kiek tenka būti gamtoje, dažnai tenka matyti, kad ta pačia proga atvažiavę į gamtą nusiplauna automobilius, tai nėra retas reiškinys“, – pastebi biologas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas