Palyginti su 2010 m. devyniais mėnesiais, užregistruota 11,5 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai (524 eismo įvykiai; 2010 m. sausis-rugsėjis - 592). Įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo sumažėjo 24 proc. Iš viso žuvo 16 nepilnamečių (3 daugiau), iš jų 8 (3 daugiau) žuvo dėl savo neatsargumo. Tarp žuvusiųjų: 6 pėstieji (4 iš jų žuvo dėl savo neatsargumo), 5 keleiviai, 3 dviračių vairuotojai (visi žuvo dėl savo neatsargumo), po 1 motociklo ir mopedo vairuotoją. Sužeisti 555 nepilnamečiai (85 mažiau), iš jų 175 - dėl savo neatsargumo (60 mažiau).
Nors šiuo metu avaringumo situacija mūsų šalies keliuose ir stabilizavosi, tačiau nerimauti yra nemažai priežasčių. Rudenį blogėja eismo sąlygos, ilgėja tamsusis paros metas, kelyje vairuotojui sunku pastebėti pėsčiąjį, dviračio vairuotoją ar vadeliotoją, neturintį šviesą atspindinčių elementų, t. y. padidėja rizika bet kuriam eismo dalyviui patekti į eismo įvykį. Dėl to, rudenį-žiemą, atsižvelgus į meteorologines sąlygas (lietus, rūkas, šlapdriba, plikledis, slidi kelio danga), vairuotojams reikia itin atidžiai rinktis saugų važiavimo greitį, atstumą iki kitos transporto priemonės, įvertinti stabdymo kelią.
Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio elgesio ir noro rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais
Be to, vairuotojai iš anksto turi pasirūpinti savo transporto priemonės technine būkle: pasikeisti vasarines padangas į žiemines (tai, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, būtina padaryti iki lapkričio 10-osios), patikrinti, ar tinkami stiklo valytuvai, yra stiklų ploviklio. Labai svarbu, kad tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių signalai, avarinė signalizacija, priekiniai (galiniai) rūko ir kt. žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.
Vadinasi, turime suprasti, kad mūsų saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio elgesio ir noro rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais.
Žuvo 9 vairuotojai (1 daugiau), tarp jų 3 motociklo vairuotojai (2 daugiau), 6 pėstieji (8 mažiau), 5 keleiviai (6 mažiau), 4 dviračių vairuotojai (1 daugiau). Daugiausia įvykiuose sužeista keleivių - 126 (24 daugiau) ir vairuotojų - 121 (29 mažiau).
Per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje užregistruoti 2 363 eismo įvykiai. Žuvo 208, sužeisti 2 882 žmonės. Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius sumažėjo 7,9 proc. (arba užregistruota 203 įvykiais mažiau), žmonių žuvo 10 mažiau, sužeista 214 mažiau.
Daugiausia įvyko transporto priemonių susidūrimo atvejų - 1 116 (83 įvykiais arba 6,9 proc. mažiau nei 2010 m. per devynis mėn.) ir užvažiavimų ant pėsčiųjų - 707 įvykiai (68 įvykiais arba 8,8 proc. mažiau).
Eismo įvykiuose žuvo 76 vairuotojai (6 mažiau), iš jų 9 motociklo vairuotojai (3 mažiau), 65 pėstieji (3 daugiau) - jie sudaro 31,3 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių; 30 pėsčiųjų (3 mažiau) žuvo tamsiuoju paros metu. Taip pat žuvo 44 keleiviai (8 mažiau), 17 dviračių vairuotojų (toks pat skaičius), 3 mopedo vairuotojai (toks pat skaičius).
Tarp sužeistųjų daugiausia keleivių - 926 (79 mažiau) ir vairuotojų - 879 (66 mažiau).
Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus apskrityje - 55 (2 daugiau negu 2010 m. per devynis mėn.), iš jų 17 - Vilniuje. Kauno apskrityje žuvo 29 žmonės (1 daugiau), Klaipėdos - 21 (4 daugiau), Šiaulių - 21 (1 mažiau), Utenos - 18 (3 daugiau), Panevėžio - 17 (12 mažiau), Marijampolės - 17 (9 mažiau), Alytaus - 12 (4 daugiau), Tauragės - 10 (2 mažiau) ir Telšių apskrityse - 8 (toks pat skaičius).
Nė vienas žmogus eismo įvykiuose nežuvo Birštono, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Visagino, taip pat Raseinių ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Daugiausia eismo įvykių įvyko Vilniaus apskrityje - 583 (101 įvykiu daugiau negu 2010 m. per devynis mėn.), Kauno apskrityje - 418 (231 įvykiu mažiau), Klaipėdos - 351 (34 įvykiais daugiau) ir Šiaulių - 265 (10 įvykių daugiau).
Mažiausiai eismo įvykių užregistruota Utenos - 79 (15 įvykių mažiau) ir Tauragės - 80 (2 įvykiais mažiau) apskrityse.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota Vilniaus - 44 (1 įvykiu mažiau) ir Klaipėdos - 30 (5 įvykiais daugiau) apskrityse.
Daugiausia eismo įvykių įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės - 1 537 (12,9 proc. mažiau nei 2010 m. per devynis mėn. Tai sudaro 65 proc. visų eismo įvykių. Juose žuvo 118 eismo dalyvių (30 mažiau) - tai sudaro 56,7 proc. visų žuvusiųjų, ir sužeisti 2 036 (288 mažiau).
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 183 eismo įvykiai, t. y. 44 įvykiais mažiau. Tai sudaro 7,7 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose 17 žmonių žuvo (8 mažiau), 260 sužeista (59 mažiau).
Dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės įvyko 139 eismo įvykiai (20,6 proc. arba 36 įvykiais mažiau): žuvo 8 žmonės žuvo (13 mažiau), sužeisti 182 (75 mažiau).
Dėl neturinčių teisės vairuoti ir neblaivių asmenų kaltės užregistruoti 59 įvykiai (18 įvykių arba 23,4 proc. mažiau): sužeistas 81 žmogus (37 mažiau). 2010 m. devynių mėn. statistika: 77 - 4 - 118.
Dėl pėsčiųjų kaltės užregistruota 216 eismo įvykių (34,7 proc. arba 115 įvykių mažiau), tai sudaro 9,1 proc. visų eismo įvykių, užregistruotų per š. m. devynis mėn. Įvykiuose žuvo 33 žmonės (5 mažiau) ir 190 sužeista (128 mažiau).
Dėl dviračių vairuotojų kaltės įvyko 180 eismo įvykių (21 įvykiu arba 10,5 proc. mažiau) - tai sudaro 7,6 proc. visų užregistruotų įvykių. Žuvo 13 žmonių (1 mažiau), 179 sužeisti (14 mažiau).
Dėl motociklų vairuotojų kaltės - 94 įvykiai (5 įvykiais daugiau). Žuvo 6 žmonės (7 mažiau), 107 sužeisti (10 daugiau).
Dėl mopedų vairuotojų kaltės - 50 įvykių (3 daugiau). Žuvo 2 žmonės (1 mažiau), 59 sužeisti (7 daugiau).
