Niekada negali žinoti, kas tavęs laukia rytoj. Gali būti taip, kad ryte net ir teisinga koja išlipęs iš lovos savo automobiliu pateksi į avariją arba rasi jį subraižytą, apdaužytą ar sumaitotą nepataisomai. Esant aiškiam kaltininkui tereikia laukti, kol žalų vertinimo specialistas iš draudimo kompanijos nustatys likutinę automobilio vertę (jeigu mašinos remontas yra netikslingas), įvertins žalą ir išmokės pinigus. Tačiau ne visada pirmasis pasiūlymas gali tenkinti nukentėjusįjį.
 |
| 15min.lt/Irmanto Gelūno nuotr./Dviejų „Opel“ kaktomuša Santariškėse |
„Likutinė vertė po avarijos yra nustatoma pagal kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Vadovaujantis likutinės vertės skaičiuokle ir nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti, suminės vertės nustatymo principu“, – teigia „Lietuvos draudimo“ žalų departamento skyriaus direktorius Artūras Juodeikis.
Specialistas pažymi, kad automobilių rinkos vertei nustatyti yra naudojama kompleksinė informacija ir analizė iš kelių šaltinių: skelbimų vietinėje rinkoje bei užsienio šalyse (dažniausia Lenkijoje ir Vokietijoje). Pašnekovas priduria, kad naudojamasi ir duomenų baze „Emprekis“.
Senų automobilių vidutinės rinkos kainos duomenų bazėje „Emprekis“ – netikslios
Tačiau pastaroji duomenų bazė yra labiau orientuota į populiarius bei nepasenusius modelius, todėl retesnių automobilių savininkus „Emprekio“ siūloma vidutinė mašinos rinkos vertė gali prajuokinti. Pavyzdžiui, prieš tris dešimtmečius gaminto „Volvo 360“ kaina pagal duomenų bazę „Emprekis“ siekia 430 litų. Tačiau už tokią sumą sveiko, geromis padangomis aprengto tokio automobilio įsigyti yra neįmanoma.
Nors žalų skyriuje dirbantys ekspertai gali vadovautis minėta baze, mažai tikėtina, kad jie atsižvelgs į tokią nedidelę sumą. Vidutinė automobilio rinkos kaina bus nustatoma pagal interneto portaluose patalpintus skelbimus.
1985-ųjų „Volvo 360“ vidutinė rinkos kaina pagal duomenų bazę „Emprekis“ siekia apie 430 Lt.
„Jeigu automobilis yra, sakykime, 1985-ųjų metų gamybos, turi būti įvertinti daugkartiniai jo remontai. Tačiau niekas nežino kokių jų, kiek ir ar apskritai jie buvo atlikti. Kai nuo gamybos praeina daugiau nei 10-12 metų, automobilių vidutinės rinkos kainos „Emprekio“ duomenų bazėje krenta drastiškai“, – teigia kalbintas VšĮ „Emprekis“ specialistas Arūnas Stankevičius.
Paklaustas, ar duomenų bazė atpažįsta senesnius bei retesnius automobilius, A.Stankevičius atsakė, kad tokių mašinų kainas sistema nustato netiksliai. „Mūsų duomenų bazė lengviau atskiria tik tuos retus automobilius, kurių užsienio skelbimų portaluose yra pilna. „Ferrari“, „Rolls-Royce“, „Porsche“ bei panašių markių prabangių modelių kainos nustatomos gana tiksliai“, – GAZAS.LT portalui teigė Arūnas Stankevičius.
Jis pridūrė, kad kas mėnesį atnaujinama duomenų bazė piktina kai kurių automobilių klubų narius. „Pasitaiko ir retų automobilių modifikacijų, tokių kaip „Mazda 323 GTX“, kurių rinkos kainas „Emprekis“ nustato klaidingai. Kartais sulaukiame pretenzijų iš automobilių klubų. Mėgėjai piktinasi, kad jų mašinos įvertinamos ne taip, kaip turėtų“, – tvirtino pašnekovas.
Specialistas pritarė, kad geriausia būtų į šią duomenų bazę retesnių automobilių tiesiog neįtraukti, nes tokiais duomenimis niekas nesiremia.
Išeitis – nepriklausomi ekspertai
Nepatenkinti žalų ekspertų nustatyta likutine sudaužyto automobilio verte asmenys dažniausiai kreipiasi tiesiogiai į draudimo kompanijų specialistus. „Kalbant apie daugumą klientų, galiu pasakyti, kad jei kyla nesutarimų dėl vertės, paprastai ji nustatoma derybų su klientu proceso metu ir visuomet ieškomas kompromisinis sprendimas“, – tvirtina „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius. A.Juodeikis priduria, jog kai kuriais atvejais, neradus abi šalis tenkinančio kompromiso, klientui siūloma kreiptis į nepriklausomus ekspertus.
 |
| Youtube.com nuotr./ sudaužytas „Chevrolet Corvette“ |
Nepriklausomų žalų vertinimo ekspertų paslaugos gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, tačiau visas ekspertizės išlaidas, klientui pageidaujant, padengti gali draudimo kompanija.
Turto vertinimo kompanijos UAB „Marleksa“ direktorius Marius Kondratas teigia, kad dažniausiai nuskriausti būna senų, tačiau gerai prižiūrėtų automobilių savininkai. „Tiek remontuoti, tiek renovuoti automobiliai turi turėti tai patvirtinančius dokumentus. Yra nurodyta, kaip pagal specialią metodiką apskaičiuojami ir įvairūs automobilių pagerinimai, tačiau šioje vietoje trūksta objektyvumo ir juridiškai išgauti didesnės vertės paprasčiausiai nepavyksta“, – teigia jis.
Nepriklausomų žalų vertinimo ekspertų paslaugos gali kainuoti iki kelių tūkstančių litų, tačiau išlaidas gali padengti draudimo kompanija.
Pašnekovas pažymi, kad vertinant automobilio vertę turi būti atsižvelgta ir į ekonominę logiką: „Į kelių dešimčių metų senumo automobilį žmonės gali būti investavę nemažas sumas, tačiau ekonomiškai tai nėra tikslinga. Visur vadovaujamasi ekonomine logika – senas automobilis jo savininkui gali būti labai brangus – ir ne tik materialiai. Tačiau žiūrint per laisvos ar vidutiniškos rinkos prizmę, ta vertė išeina gerokai mažesnė.“
Paklaustas, kodėl skiriasi draudimo kompanijų ir nepriklausomų ekspertų žalų nustatymo išvados, M.Kondratas negalėjo tiksliai atsakyti. „Juridiškai apibrėžiant, skaičiavimo principai turėtų būti tie patys ir sumos turėtų skirtis tik labai nežymiai. Tačiau čia susiduriama su kita bėda – draudimo kompanijos automobilius siekia apdrausti kuo pigiau, o kai ateina laikas mokėti išmoką, iš savo kišenės norisi išleisti kuo mažesnę sumą.“
Kad ir kaip būtų, sudaužytų automobilių savininkai dėl patirtų nuostolių (sudaužytos mašinos) dažniausiai sutaria draudimo kompanijoje. Nepriklausomi ekspertai paskutine stotele tampa tik retu atveju. M.Kondratas tvirtina, kad tik apie penki procentai nukentėjusiųjų, neradę bendros kalbos su draudimu, kreipiasi į bendrovę dėl turto vertinimo paslaugų.
