Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 5d. 19:04

Eismo pokyčiai ir kiti darnaus judumo sprendimai Vilniuje: kaip juos vertina patys miestiečiai?

Dviračių takai Vilniuje
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Vilnius

Kas gali geriau įvertinti pokyčius mieste nei jame gyvenantys ir čia dirbantys žmonės? Vilniečiai Indrė, Adas ir Aušrinė, kurių namai Senamiestyje ir Lazdynuose, pasidalino savo atradimais ir pastebėjimais apie tai, kaip Darnaus judumo plane numatyti ir jau įgyvendinti veiksmai pakeitė jų gyvenamuosius rajonus bei jų pačių kasdienybę.

Senamiestis: pradžia gera, lauksime tęsinio

Nuo liepos Vilniaus senamiestyje įsigaliojo nauja eismo organizavimo tvarka – kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau gali privažiuoti automobiliu prie savo namų, darbo vietų ir traukos objektų, tačiau kirsti Senamiestį tiesiog pravažiuojant jį trumpinant kelią nebėra taip lengva.

„Naujoji tvarka skatina susiplanuoti savo keliones, be to, po šią miesto dalį daugiau keliauti pėsčiomis arba kitu bemotoriu transportu. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmieji trys mėnesiai yra sunkiausi: tuomet dėl pasikeitusios judėjimo tvarkos kyla daugiausia iššūkių, jaučiamas nepasitenkinimas dėl būtinybės keisti įpročius. Vis dėlto vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto centre pranašumus“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.

Kilpinio eismo schema Europos didmiesčiuose nėra naujiena. Vienas pirmųjų kilpinį eismą 1977 m. įvedė Nyderlandų miestas Groningenas. Šis sprendimas labai pasiteisino – senamiestis visiškai pakeitė veidą.

123RF.com nuotr./Įvedus kilpinį eismą Groningeno senamiestis virto saugia ir patogia erdve bemotoriam transportui ir pėstiesiems
123RF.com nuotr./Įvedus kilpinį eismą Groningeno senamiestis virto saugia ir patogia erdve bemotoriam transportui ir pėstiesiems
123RF.com nuotr./Groningenas
123RF.com nuotr./Groningenas

Vėliau sekė labai daug kitų miestų, tarp kurių – ir Švedijos sostinė Stokholmas. Pastarajame, norint kirsti miesto centrą automobiliu, tenka susimokėti, arba apvažiuoti darant nemažą lankstą: taip gyventojai skatinami daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu arba viešuoju transportu, neteršiant aplinkos.

Nuo Vilniaus senamiestyje įgyvendinto pokyčio praėjo tik kiek daugiau nei mėnuo, tačiau čia gyvenanti Indrė jau mato skirtumą. 15min mergina sakė, kad ją džiugina mažesnis automobilių srautas. Juolab, kad pati nevairuoja: darbą ir draugus dažniausiai pasiekia pėsčiomis arba dviračiu. Šaltuoju metų laiku dažniausiai naudojasi viešuoju miesto transportu. Vis dėlto ji turėjo pastabų dėl dabartinio eismo organizavimo, bet vylėsi, jog tai bus išspręsta ateityje.

„Daug vaikštau, važinėju dviračiu, tad situaciją matau iš šios perspektyvos. Kol kas nepripratus prie naujos tvarkos dar yra neaiškumų – tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams“, – sakė mergina. Nepaisant to, ji teigė pritarianti miesto norui centre mažinti automobilių skaičių ir eismą. Tai, kad centre prioritetas skiriamas ne automobiliams, bet pėstiesiems, anot jos, labai logiška: juk jų čia visada buvo ir bus.

Įvedus kilpinį eismą Senamiestyje dviratininkams ar riedantiems paspirtuku galima judėti ne tik su automobilių eismu, bet ir priešinga kryptimi – prieš automobilių eismą. Vienas tokių pavyzdžių – Klaipėdos, Subačiaus ar Trakų gatvės, kuriose iki šiol dviračių eismas vyko tik su automobiliu eismu, o dabar galimas ir judant prieš jį. Čia dviračių juostos nėra įrengtos, patariama laikytis dešinės kelio pusės, kad pavyktų saugiai prasilenkti su automobiliu.

Tose gatvėse, kur juostos įrengtos, pavyzdžiui, Rūdninkų, Didžiojoje, Dominikonų ar Universiteto, dviračiu judama kartu su automobiliu, o dviračių juosta – prieš automobilių eismą. Dvipusio eismo gatvėje – konkrečiai Vokiečių gatvėje – dviratininkų ir paspirtukų judėjimas vyksta kartu su eismu, kaip iki šiol. Vairuotojams primenama, kad leistinas saugus greitis šioje miesto dalyje – iki 20 km/val.

Tuo metu Senamiesčio šaligatviai skirti pirmiausia pėstiesiems – nuo jų pašalintos dviračių juostos. Tad dviračiu ar paspirtuku rekomenduojama riedėti gatve, bet nedraudžiama naudotis ir šaligatviu. Vis dėlto šiuo atveju pirmumą turi pėstieji. Todėl dviračiai ir paspirtukai, remiantis KET, judėdami šaligatviu su pėsčiaisiais turi važiuoti ėjimui artimu greičiu.

Reikia laiko priprasti

„Neslėpsiu, kad pradžioje daug keikiausi ir pykau. Atrodė, kad kažkokią nesąmonę padarė“, – juokėsi Senamiestyje ne tik gyvenantis, bet ir dirbantis Adas. Pasak jo, pirmoms emocijoms atslūgus, eismo pokyčius Senamiestyje jis vertina nebe taip kategoriškai. Juolab, kad būtent šiuo laikotarpiu bene pirmą kartą nusprendė mažiau naudotis automobiliu.

„Gal čia sutapimas, bet anksčiau į darbą ir namo visada važinėjau automobiliu. Atrodė, kad kitaip negaliu: juk klientai yra visur, norėjosi visada po ranka turėti mašiną, kad galėčiau bet kada sėsti ir važiuoti. Bet pabandžiau keletą kartų nueiti į darbą pėsčiomis, su dviračiu – patiko. Nežinau, kaip bus rudenį, kai orai suprastės, tačiau kol kas tikrai galiu pasakyti, kad man mašinos reikia mažiau nei maniau“, – sakė vilnietis, pridūręs, kad visi pokyčiai – taip pat ir eismo – iš pradžių sutinkami su pasipriešinimu.

„Manau, reikia laiko visiems įprasti. Po metų, dviejų, žiūrėk, jau net neprisiminsi, kad Senamiestyje buvo galima pirmyn atgal važinėti automobiliu“, – sakė pašnekovas.

Lazdynai: kasmet gyventi čia vis patogiau

Aušrinė Lazdynuose gyvena jau penkerius metus. Jos teigimu, šis Vilniaus rajonas darosi vis patogesnis gyventi: tvarkomos gatvės, tiesiami nauji ir atnaujinami seni šaligatviai, dviračių takai. Pastarieji kai kuriems lazdyniečiams tapo tikru karantino atradimu – ne vienas vietinis po darbo dienos bute vakare išeidavo su šeima pasivaikščioti po savo rajoną ir galbūt pirmą kartą išvydo, koks jis gražus.

D.Matvejevo/A.Balkaitytės nuotr./ 15min koliažas/Lazdynuose gyvenanti Aušrinė džiaugiasi čia esančia aplinka
D.Matvejevo/A.Balkaitytės nuotr./ 15min koliažas/Lazdynuose gyvenanti Aušrinė džiaugiasi čia esančia aplinka

Naujiesiems takams gerų žodžių negailėjo ir Aušrinė. „Jeigu trūksta fantazijos kažkur toliau važiuoti ar eiti, gali tiesiog sukti ratus po Lazdynus – šaligatviai ir dviračių takas (tas didysis ratas) pagaliau sutvarkytas“, – džiaugėsi vilnietė.

Ne vienas vietinis po ilgos darbo dienos bute vakare išeidavo su šeima pasivaikščioti po savo rajoną ir galbūt pirmą kartą išvydo, koks jis gražus.

Pasak jos, plika akimi matomi ir kiti geri dalykai, ne tik tvarkomos gatvės ir takai. Pvz., atgimstantys seni parkai, naujai įkuriami skverai.

„Esu gyvenusi ir kituose Vilniaus rajonuose, bet ilgiausiai likau Lazdynuose, nes tai – labai gyvas, žalias rajonas, kuriame nėra „namas prie namo“ jausmo. Turime parkų, skverų, net miško yra!“, – pasakojo Aušrinė.

Sutvarkius aplinką į lauką išeina vis daugiau žmonių – kaimynai pamato kaimynus. Aušrinė neslėpė, kad daugelis įsivaizduoja, jog šiame rajone gyvena vien vyresnio amžiaus žmonės. „Ne išimtis buvau ir aš. Bet čia yra visokiausių žmonių – šeimų, jaunimo. Rajonas pakankamai arti centro, kuris su metais vis patogiau pasiekiamas“, – sakė vilnietė.

Kaip dar vieną teigiamą pokytį ji išskyrė ir patogesnį susisiekimą su kitais miesto rajonais. „Mielai naudojuosi viešuoju transportu, nes tai greita patogu, daug vaikštau pėsčiomis. Todėl galiu pasakyti, kad dabar pasiekti Lazdynus patogu iš visų pusių. Daug greitųjų autobusų. Ačiū karantinui, per kurį supratau, kad net ir pėsčiomis nueiti iki „miesto“ yra labai netoli. Dirbu Vytenio gatvėje, tad nuo namų iki ten neskubėdama nueinu per valandą“, – sakė Lazdynuose gyvenanti mergina.

Po kojomis žemė (takai, gatvės, kiemai) tampa vis smagesnė, – sakė Lazdynuose gyvenanti Aušrinė.

Sauliaus Žiūros nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius
Sauliaus Žiūros nuotr./JUDU sujungė visus darnaus judumo po Vilnių dalyvius

Sprendimai, skirti visiems

„Darnaus judumo mieste planas yra tarpusavyje susijusios priemonės ir pasiūlymai, skirti padaryti žmonių bei verslo mobilumą patogesnį ir saugesnį ne tik dabar, bet ir ateityje. Be to, visi sprendimai ir pokyčiai, kurie įgyvendinami, yra skirti ne konkrečiai transporto rūšiai ar vietovei, o žmogui, gyvenančiam ir dirbančiam bei judančiam mieste bei jo prieigose. Dėmesys kreipiamas į sąžiningą eismą, kuriame vietos yra kiekvienam judėjimo dalyviui: automobiliams, dviračiams, pėstiesiems ir kitiems. Kartu stengiamasi ugdyti visuomenę ir suteikti galimybę miestiečiams išbandyti tai, ko iki šiol nedarė: pavyzdžiui, dalį kelionės kasdieniu įprastu maršrutu „namai-darbas-namai“ įveikti ne automobiliu, bet pėsčiomis ar paspirtuku ir pan.“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė M.Bielinytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė

Mums įprastas vaizdas Nyderlanduose ar Kopenhagoje – šimtai dviračius bet kokiu oru minančių žmonių – nebuvo pasiektas per metus. Vis dėlto pokyčiai prasidėjo taip pat: nuo realių veiksmų mieste ir gyventojų drąsos bei pasiryžimo pabandyti naują dalyką.

Liepos viduryje Vilnius pristatė visus judumo būdus sostinėje suvienijantį ženklą – JUDU. Jis skirtingas judumo paslaugas sostinėje palaipsniui sujungs „po vienu skėčiu“ JUDU šūkis „Po miestą paprastai“ nurodo filosofiją ir paskirtį vilniečiams – suvienyti ir patogesnėmis daryti visas esamas ir būsimas judumo sritis: viešąjį transportą, automobilių eismą, keliones dviračiais, paspirtukais ir kitus judumo būdus, kurie gims mieste.

Detaliau su Darnaus judumo mieste planu ir JUDU susipažinkite: www.judu.lt/vilnius, o kaip miestas juda ir judės darniau, sužinokite elektroniniame leidinyje.


Parengta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Video

27:32
22:52
09:12

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas