Jei žiemą dėl avarijų kelyje kaltinome gamtos išdaigas – plikledį ir sniegą, šiltuoju metų laiku tenka galynėtis su dėmesio stoka ir noru spustelėti greičio pedalą. „Vasarą didžiausios avarijų priežastys – greitis ir išsiblaškymas. Kiekvienas vairuotojas gali tyliai pripažinti, kad vairuodamas dažnai užsiima kokia nors pašaline veikla – „žaidžia“ su automagnetola, valgo, rūko ar net kalbasi telefonu, o tai ir yra dažniausi dėmesio blaškytojai prie vairo“, – įsitikinęs draudimo bendrovės žalų skyriaus vadovas Tomašas Stankevičius.
Draudikų duomenimis, dažniausiai užregistruojami smulkūs eismo įvykiai, kurių žala nesiekia 1000 litų ir jie sudaro net 59 proc. visų draudimo išmokų. „Net 70 proc. nesmarkiai nukentėjusiųjų renkasi pinigines draudimo išmokas, o ne siūlomą profesionalią pagalbą, – sako T. Stankevičius. – Vis dėlto pastebime, kad iki 7 metų senumo automobilių savininkai savo turtą mieliau patiki remonto dirbtuvėms, už kurių paslaugas sumoka draudimas.“
Ko gero, iš tiesų didžioji dalis taupiųjų gyventojų nelinkę dėl plika akimi vos pastebimo dažų brūkštelėjimo ar nežymaus linkio ant automobilio kėbulo keliauti iki serviso ir kone visai dienai netekti transporto priemonės, be kurios šiandien daugelis jaučiamės it be rankų. Todėl draudimo išmoka – puiki alternatyva. Gavęs atitinkamą sumą pinigų gali rinktis, kur, kada ir kaip remontuoti savo turtą. Vis dėlto žalų administravimas Lietuvoje – varginantis ir ilgai trunkantis procesas. Pagal dabartinį Draudimo įstatymą, įprastinis žalos administravimo terminas – iki 30 kalendorinių dienų, taigi kelių šimtų litų išmokos gali tekti laukti net mėnesį.
„Dėl smulkių įvykių gausos tapo aktualu keisti draudimo išmokų administravimo procesą. Svarbu ne tik maksimaliai jį sutrumpinti ir supaprastinti, bet ir užtikrinti klientams patogų pinigų gavimo būdą, – įsitikinęs žalų skyriaus vadovas. – Visai neseniai pristatėme paslaugą „Greita išmoka“, kuria gali pasinaudoti klientai. Jei draudimo išmokos dydis yra ne daugiau nei 1 000 litų, ji nukentėjusiajam bus išmokama per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį gavimo. Šia paslauga gali naudotis tiek privalomuoju, tiek kasko, tiek turto draudimu pasirūpinę „Compensa“ klientai.“
Greičiau pervedamos draudimo išmokos – mažesnis galvos skausmas ir klientui, ir draudimo atstovui. Siekiant operatyviai ir sklandžiai administruoti greitąsias išmokas, klientai su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį turi pateikti ir visus bylos administravimui būtinus dokumentus bei nurodyti banko rekvizitus, būtinus draudimo išmokai gauti. „Jei klientas pageidauja išmoką gauti kuo greičiau, pats turėtų būti suinteresuotas pateikti visus reikiamus dokumentus (pranešimą apie įvykį, registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymą, vairuotojo pažymėjimą, eismo įvykio deklaraciją ir kt.) ir, jei yra galimybė, nukentėjusio automobilio nuotrauką. Tai padaryti galima įvairiais, kiekvienam patogiausiais būdais – atvykus į atstovybę, el. paštu, internetu arba susisiekus su draudimo atstovu“, – sako T. Stankevičius.
Patyrę menkutį eismo įvykį ir nežymiai apibraižę automobilio kėbulą, ko gero, dažnas mūsų susinervintume ne kiek dėl paties įvykio, kiek dėl po jo lauksiančio dokumentų tvarkymo maratono ir ilgesingo draudimo išmokos laukimo. Ypač, jei avarijos kaltininkas ne jūs, o koks nors nepatyręs vairuotojas, automobilių stovėjimo aikštelėje savo transporto priemone vos palietęs jūsiškę. Tuomet norisi viską sutvarkyti ir apie nemalonų įvykį pamiršti kiek įmanoma greičiau. „Didžiausia greitųjų draudimo išmokų nauda – viskas atliekama greitai, sąžiningai ir be papildomo laiko gaišimo“, – tikina specialistas.
