Kada užsikrėtei lenktynių virusu?
Šis virusas prie manęs prikibo dar vaikystėje, nes nuo mažų dienų buvau šalia tėvo – Vlado Pleskovo, kuris daugiausia dalyvaudavo autoralio varžybose. Pradžioje buvau tik stebėtojas ir sirgalius, vėliau pradėjau jam mechanikauti. Prieš dešimtmetį pats sėdau prie sportinio automobilio vairo.
Kaip automobilių sportas pakoregavo Tavo elgseną gatvėje?
 |
| Organizatorių nuotr./Paulius Pleskovas |
Be abejonės gatvėje pradėjau jaustis kur kas labiau komfortiškai ir užtikrintai. Treniruotėse šlifuojami svarbiausi automobilio valdymo įgūdžiai, kurie ekstremaliausiu būdu patikrinami varžybų metu. Žinoma, gatvėje to nereikia, tačiau dalis lenktynėse susiformavusių įpročių ir čia yra būtini. Tarkim aš nuolatos dirsčioju į galinio vaizdo veidrodėlius ir stengiuosi visada žinoti, kas vyksta apie mano vairuojamą automobilį visu 360o kampu. Išmokau neblogai pažinti kitus eismo dalyvius. Kartais užtenka kelių sekundžių pavažiuoti paskui kokį automobilį, ir jau gali pakankamai tiksliai vertinti vairuotojo sugebėjimus, prognozuoti jo elgseną. Skamba juokingai, tačiau ypač lengvai šifruojami prie vairo sėdintys piliečiai „su kepure ar skrybėle“ ?. Šiaip gatvėje stengiuosi važiuoti saugiai ne tik sau pačiam, bet ir kitiems netrukdant.
Kodėl geriau nebandyti su standartiniu automobiliu važiuoti taip, kaip su parengtu profesionalioms lenktynėms?
Manau jau pats klausimas yra kaip ir dalis atsakymo. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kokioms lenktynėms yra specialiai ruošiamas automobilis. Kartais standartinis automobilis gali skirtis nuo sportinio neesminiais dalykais, kartais – neturėti ir nieko panašaus konstrukciniu požiūriu. Aš jau net nekalbu apie saugos lankus ir sportines padangas, pakabos elementus. Standartiniu automobiliu bandyti važiuoti kaip su specialiai parengtu sportiniu pirmiausia būtų nesaugu, o be to, manau, kad ir kvaila, nes jis tikrai neatlaikys tokių apkrovų kaip sportinis. Mažiausiai pavojingas standartinis automobilis, sakyčiau, yra slalomo varžybose. Paprastai čia pasiekiami maksimalūs greičiai nėra tiek dideli, kad padaręs klaidą turėtum didelių bėdų.
Ar pastebi (jei „taip“ – kokius didžiausius) vairavimo kultūros skirtumus tarp Lietuvos miestų? Tarp kitų Europos kraštų?
Žinoma, matau skirtumus tiek tarp Lietuvos miestų vairavimo kultūros, tiek tarp kitų Europos šalių. Kiek teko pastebėti, bendra vairavimo kultūra mūsų šalyje didesnė didžiuosiuose miestuose, ypač tai pasireiškia susiformavus automobilių spūstims – didžiuosiuose miestuose žmonės prie to pripratę ir žymiai dažniau užleidžia kelią šalutiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui. Dėl greičio rėžimo nepaisymo, manau, labiausiai nedrausmingi Vilniaus vairuotojai. Bet didmiesčiuose turime ir daugiausiai pavojingai manevruojančių „lakūnų“. Labai dažnas Lietuvoje yra pamiršęs dešinės rankos taisyklę nereguliuojamoje sankryžoje. Kultūringiausiais Europos vairuotojais laikyčiau vokiečius ir austrus, greičio apribojimų labiausiai laikosi, ko gero, prancūzai (nors didmiesčiuose važinėjantys motociklininkai, sakyčiau, yra tiesiog kelių chuliganai ?). Labai nedrausmingi savo šalyje yra lenkai, nors daugelis lietuvių Lenkijoje taip pat vairuoja labai pavojingai ir nekultūringai.
