Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 12:03

Į darbą nemokamai: darnaus judumo idėjos svarbios ir verslams

Automobilių spūstis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Automobilių spūstis

Kiek žinote žmonių, kurie į darbą keliauja pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu? Tikriausiai tarp jūsų pažįstamų daugiau tokių, kurie kasdien darda nuosavais automobiliais. O ko reikėtų, kad jūs pats rinktumėtės gamtai ir sveikatai draugiškesnius (beje, ir pigesnius) keliavimo būdus?

Į darbą mielai važiuotų dviračiu

Kaunietis Tomas į darbą kasdien važiuoja nuosavu automobiliu. 15min paklaustas, kodėl renkasi būtent tokį keliavimo būdą, vaikinas atsakė, kad jam taip tiesiog patogiau – nereikia taikytis prie viešojo transporto grafiko ar už paslaugas mokėti pavežėjams. O jeigu staiga tektų atsisakyti automobilio? Pašnekovas svarstė, kad tokiu atveju veikiausiai į darbą mintų dviračiu.

„Važiuoti dviračiu nieko nekainuoja. Tiesa, mieste dar trūksta takų, kai kurie senesni šaligatviai per aukšti, labai nepatogu užvažiuoti. Pastaruoju metu ne viena Kauno gatvė remontuojama, todėl važiuoti dviračiu nėra taip patogu. Tačiau situacija daug geresnė negu anksčiau, daug kur dviračių taku galima saugiai nuvažiuoti. Tikiuosi, kad tokių maršrutų ateityje bus dar daugiau, tada gal ir į darbą dažniau minsiu“, – svarstė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Neries pakrantės dviračių takas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Neries pakrantės dviračių takas

O kodėl jis nesinaudoja viešojo transporto paslaugomis, paklausite? Tomas įsitikinęs, kad važiuodamas autobusu arba troleibusu užtruktų ilgiau, atbaido ir bilieto kaina. Kiek kitos nuomonės laikosi pašnekovo draugė, kuriai viešasis transportas – kasdienybė.

Renkasi viešąjį transportą

Kaune gyvenanti Eglė automobilio nevairuoja, todėl dažniausiai keliauja viešuoju transportu. Tiesa, dėl COVID-19 grėsmės taip ji važinėja gerokai rečiau negu įprastai. Mergina atkreipė dėmesį, kad ne vienam dar atrodo, jog miestuose važinėja tik apleisti, netvarkingi, nepatogūs, žiemą šalti, o vasarą – įkaitę troleibusai ir autobusai.

„Anksčiau taip ir būdavo, bet dabar Kaune važinėja tvarkingi, švarūs autobusai. Taip kalba tik tie, kurie jais paskutinį kartą važiavo prieš kelerius ar keliasdešimt metų“, – juokėsi ji ir pridūrė, kad įpratome gyventi fiziškai pasyvų gyvenimą. Daugelis labai mažai juda, o tai galiausiai atsiliepia sveikatai – rizikuojame susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.

Taip kalba tik tie, kurie jais paskutinį kartą važiavo prieš kelerius ar keliasdešimt metų.

Noras tausoti gamtą – dar viena priežastis, skatinanti rinktis gamtai draugiškesnius ir sveikesnius keliavimo būdus. Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos sprendimą mažinti išmetamųjų ŠESD, Lietuva įsipareigojo iki 2030 metų jų kiekį sumažinti mažiausiai 9 proc. (lyginant su 2005 metų duomenimis). Lengvasis transportas – didžiausias transporto sektoriaus teršėjas. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 2 mln. transporto priemonių, iš kurių didžioji dalis – daugiau kaip 1,5 mln. – lengvosios. Apie 70 proc. jų sudaro itin taršūs dyzeliniai automobiliai.

Darnus judumas – darbdavio prioritetas

„Vilnius plečiasi, o gatvės juk tos pačios, spūsčių tik daugės, todėl būtina keisti mąstymą ir daugiau galvoti apie kitus“, – įsitikinusi kita 15min pašnekovė – darnaus judumo idėjas įgyvendinančios įmonės „Manpower“ vadovė Živilė Švežauskienė.

„Savo darbuotojams apmokame viešojo transporto mėnesinių bilietų išlaidas“, – pridūrė ji ir paaiškino, kad taip darbuotojai skatinami keliauti viešuoju transportu, o ne nuosavais automobiliais.

Paklausta, kaip apskritai kilo tokia mintis, Ž.Švežauskienė pasakojo, kad tai nutiko visai netikėtai. Anksčiau darbuotojams nuomotos kelios stovėjimo vietos šalia biuro, tačiau įmonės vadovai pastebėjo, kad tai neteisinga, nes tie, kurie į darbą atvažiuodavo viešuoju transportu – lengvatų nesulaukdavo. Nuspręsta, kad ir riedantiems autobusais ar troleibusais turėtų būti atlyginta.

„Nusprendėme, kad visiems sąlygos turėtų būti vienodos, o galiausiai tai išsivystė į darnaus judumo idėją“, – prisiminė ji.

Beje, įmonės darbuotojai nemokamai keliauja ir savaitgaliais. 15min paklausta, ar tokią iniciatyvą kolegos priėmė noriai, Ž.Švežauskienė nė neabejodama atsakė teigiamai: „Darbuotojai tuo labai džiaugiasi ir tikrai važinėja.“

Tiesa, anot pašnekovės, keliems užmiestyje gyvenantiems darbuotojams įveikti ilgą atstumą iki darbo vietos viešuoju ar kitu tvariu transportu – sudėtinga. „Manpower“ vadovė pastebėjo, kad susisiekimo infrastruktūra dar turi trūkumų, kuriuos reikia spręsti.

Įmonė ryžosi atsisakyti automobilių

Ž.Švežauskienė taip pat pasakojo, kad nemokamas viešasis transportas – ne vienintelė įmonėje taikoma priemonė: „Su kolegomis iš Latvijos ir Estijos įgyvendiname naują idėją. Netrukus turėsime bendrą mobiliąją aplikaciją, kuri skaičiuos nueitus žingsnius. Už tam tikrą jų skaičių, žinoma, darbuotojai sulauks dovanų. Varžysimės ir tarp šalių. Tai bus toks smagus iššūkis, kurio pagrindinis tikslas – palikti automobilius ir dažniau vaikščioti pėsčiomis ar persėsti į viešąjį transportą.“

Labai norime atsiriboti nuo taršių susisiekimo priemonių.

„Manpower“ vadovė 15min atskleidė, kad kitąmet nuspręsta žymiai sumažinti įmonės automobilių skaičių. Planuojama, kad liks vos vienas. „Jeigu tektų važiuoti į kitus miestus, – pridūrė ji, – bet tai irgi tik laiko klausimas. Manau, kad ateityje persėsime į tarpmiestinius autobusus ir traukinius. Labai norime atsiriboti nuo taršių susisiekimo priemonių.“

Mieste keliauti be automobilio – vis paprasčiau

Lietuvos miestai keičiasi – keliauti kasdieniais reikalais mieste be automobilio tampa vis paprasčiau ir patogiau. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, 20 Lietuvos savivaldybių parengė darnaus judumo mieste planus, kuriuose numato naujus eismo organizavimo būdus, viešojo transporto atnaujinimą, modernesnę ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais pritaikytą infrastruktūrą, patogų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Daugelis miestų darnaus judumo planams rengti ir įgyvendinti pasinaudoja Europos Sąjungos fondų investicijomis. Šiuo metu ES fondų lėšomis tokius planus įgyvendina Tauragė, Alytus, Visaginas, Šiauliai, Jonava, Panevėžys ir Birštonas, ruošiasi ir kitos savivaldybės.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

15min tema
Parašykite atsiliepimą apie Gazas