Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 24d. 17:44

Iki išnaktų trukęs antras kovos raundas: Kauno valdžiai gatvės šalia Nemuno reikia, vietos gyventojams – ne

Prieš naują kelią sukilusi Šančių benruomenė atvyko į projekto pristatymą
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Prieš naują kelią sukilusi Šančių benruomenė atvyko į projekto pristatymą
Kol vieni kauniečiai bergždžiai beldžiasi į valdžios duris, prašydami pagaliau sutvarkyti jų duobėtas gatves, Šančių bendruomenė, priešingai, vis dar kovoja, kad asfaltuota gatvė po jų langais neatsirastų. Kovo 23 d. Kauno savivaldybė surengė pakoreguotų Nemuno krantinės gatvės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų pristatymą. Korekcijos kauniečių neįtikina – aršios diskusijos truko 5 valandas.

Kauno valdžios siekis Nemuno pakrantėje Šančiuose nutiesti asfaltuotą gatvę pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių kauniečių ir politikų nesusikalbėjimo taškų.

Pirmą kartą 2019 metais pristatytas projektas sulaukė aršių diskusijų bei protesto akcijų. Tuomet Šančių bendruomenė inicijavo peticiją, surinko daugiau kaip pusšešto tūkstančio parašų prieš Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, suorganizavo viešą svarstymą ir eitynes „Už demokratiją Kaune“ ir inicijavo darnios miesto plėtros deklaraciją. Ją, kaip tikina Žemųjų Šančių bendruomenė, pasirašė 18 Kauno miesto bendruomenių ir asociacijų, palaikė ne tik urbanistai, architektai, kultūros paveldo specialistai bei studentai, bet ir dalis miesto politikų.

Valdžią toks pasipriešinimas, rodos, pristabdė, tačiau kapituliuoti neleido – savivaldybė, teigdama, kad atsižvelgė į gyventojų pasiūlymus ir bendruomenės pastabas, paruošė pakoreguotus projektinius pasiūlymus. Užvirė antras kovos raundas.

Kodėl savivaldybė bruka gyventojams asfaltuotą gatvę, kurios jie nenori, o nenutiesia lygaus kelio ten, kur jo prašoma metų metus?

Tikina, kad tik rekonstruoja tai, kas jau yra

Naujas Žemųjų Šančių pakrantės sutvarkymo planas buvo pristatytas šių metų kovo 5 dieną, – išplatintas Kauno miesto savivaldybės pranešimas spaudai.

Jame teigta, kad Kranto alėjos daugiabučius pasieks centralizuotas miesto šildymas, o greta namų suplanuotos į bendrą aplinkos visumą integruotos patogios parkavimo aikštelės, vietos gyventojams skirtas asfaltuotas kelias su iškiliomis pėsčiųjų perėjomis (nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės ruošiamasi iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį), šiuolaikiški pėsčiųjų bei dviračių takai, daugiau vaikų žaidimo aikštelių, nauji želdiniai, patogus bei kiekvienam prieinamas patekimas prie upės (numatyti pandusai), poilsio zonoje prie Nemuno planuojamos persirengimo kabinos, nauji suoliukai ir kita mažoji architektūra, LED apšvietimas.

Kaip tikina savivaldybė, dviejų eismo juostų, 5,5 m pločio naująja Nemuno krantinės gatve nebus galima važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Taigi savivaldybė laikosi savo – ligšiolinis dulkantis Nemuno krantinės gatvės žvyrkelis nepuošia šios erdvės, o vietos gyventojai į savo namus Kranto alėjoje iki šiol priversti vinguriuoti siauromis gatvelėmis ir ten pat turi statyti savo automobilius.

D.Petrulio nuotr./Sujudimas Žemuosiuose Šančiuose – į pakrantę atvyko sunkiasvorė technika
D.Petrulio nuotr./Sujudimas Žemuosiuose Šančiuose – į pakrantę atvyko sunkiasvorė technika

Greta palei Nemuną besidriekiančiame viename pirmųjų Kaune dviračių takų, kaip tikina valdžios atstovai, dėl nepakankamo pločio jau saugiai nebeįsitenka pėstieji ir dviratininkai, tad nuspręsta tik atskirti dviračiams ir pėstiesiems skirtas dalis, taką kiek išplatinti.

Surengė protesto akciją

Susipažinusi su atnaujintas planais, Žemųjų Šančių bendruomenė kovo 20 dieną surengė protesto akciją „Išvyniok Kauno valdžios dovaną Šančiams“, ragindama miesto valdžią nedarkyti Nemuno pakrantės, – vietoje buvo matuojama, kur nusidrieks numatyta naujoji gatvė.

Akcijos metu keltas klausimas, „ar gali pilietiški žmonės pasipriešinti kartais tiesiog nemokšiškoms ir trumparegiškoms, o kartais – nenuoširdžioms ir savanaudiškoms, bet abiem atvejais – pražūtingoms valdžios ambicijoms, kitaip tariant – plikomis rankomis sustabdyti buldozerius?“.

Iš viršaus nuleidžiama nedarni urbanistinė invazija, naikinanti Šančių savastį, nesiliauja.

„2019 metais Žemųjų Šančių bendruomenė pasipriešino Kauno savivaldybės planui rekreacinėje Nemuno pakrantėje nutiesti gatvę automobiliams ir už tai Aplinkos ministerija apdovanojo bendruomenę už geriausią urbanistinį metų kūrinį – projektą „Genius loci“, galintį padėti išsaugoti rajono dvasią.

Tačiau iš viršaus nuleidžiama nedarni urbanistinė invazija, naikinanti Šančių savastį, nesiliauja. Kaip tik dėl to, norėdami spręsti šią problemą iš esmės, nutarėme patys sukurti savo rajono urbanistinę viziją ir ją pasiūlyti miesto planuotojams“, – teigė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.

Tai, ką valdžia vadina „tvarkymu“, daugeliui Žemųjų Šančių gyventojų, deja, atrodo kaip „darkymas“.

„Mes negalime išspręsti problemų fragmentiškai. Turime sukurti naują išsamų Šančių rajono urbanistinį ir architektūrinį planą. Reikia pradėti planuoti naują etapą, kuriame bendruomenė įsitrauktų į rajono kūrimo viziją“, – įsitikinusi Žemųjų Šančių bendruomenės narė, architektė Elena Vanagaitė.

Šančių bendruomenė neketina pasiduoti ir ragina miesto vadovus realiai sėsti prie derybų stalo. Tuo labiau, kad Šančių urbanistinei vizijai sukurti pati bendruomenė jau sugebėjo gauti 150 tūkst. eurų finansavimą iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Sukurtas interaktyvus žemėlapis, jame kiekvienas gali žymėti svarbias šio mikrorajono vietas, kurias būtų verta išsaugoti, taip pat siūlyti erdves, kur galėtų vykti aktyvesnė plėtra.

Žemųjų Šančių bendruomenė įsitikinusi, kad vietos gyventojai sukūrė Nemuno pakrantėje ypatingą aurą, kuri traukia čia minias kauniečių iš kitų rajonų.

„Ne asfaltuota gatvė, o paprasta žaliuojanti pieva prieš porą metų įkvėpė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą – kompozitorių Vidmantą Bartulį specialiai Šančiams sukurti operą „Kopūstų laukas“. Šančiškiai, kaip ir kiti kauniečiai, ir ateityje norėtų čia klausytis savų balsų ir paukščių giesmių, o ne automobilių burzgimo. Ir kad jų vaikai Nemuno vingiu galėtų grožėtis sėdėdami ant žolės, o ne ant asfalto ar betono“, – įsitikinę Šančių gyventojai.

Pripažino, kad iš pradžių neklausė

Kovo 23 dieną Kauno miesto savivaldybė surengė viešą projektuotojų (AB „Kauno tiltai“) pakoreguoto projektinių pasiūlymų pristatymą. Tačiau atliktos korekcijos, rodos, šančiškių neįtikino. Gausiai nuotoliniame pristatyme dalyvavę kauniečiai aršiai gynė savo poziciją, kėlė aibę klausimų, projektinių pasiūlymų pristatytojus dažnai užspeisdami į kampą.

Pristatymas išsitęsė net iki 22 valandos ir truko daugiau nei 5 valandas.

„Elkimės civilizuotai, gerbkime projekto autorių“, – tik pradėjęs nuotolinį pristatymą, nujausdamas, kad bus sulaukta daug emocionalių klausimų iš visuomenės, paprašė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, tą vakarą sulaukęs ir aršesnio puolimo prieš jį asmeniškai.

Jis įsitikinęs, kad naujieji projektiniai pasiūlymai atliepia lūkesčius, kuriuos formavo vietos bendruomenė, miesto visuomenės dalis. Savivaldybės atstovas pripažino, kad pirmojo pristatymo, vykusio prieš keletą metų, metu į visuomenės nuomonę išties gal nelabai ir buvo įsiklausyta.

„Projektuotojai susiaurino, sutrumpino numatytą tiesti asfaltuotą Nemuno krantinės gatvės trasą, prioritetą skirdami pėstiesiems ir dviratininkams. Iš pradžių buvo projektuojama 6 metrų magistralinė gatvė, trūko saugumo priemonių, o dabar atsisukome į žmogų, vietos bendruomenę.

Konsultavomės tiek su želdynų specialistais, tiek su architektais. Norėjome kompleksiškai pažvelgti į teritoriją. Norėjome atliepti lūkesčius, kuriuos išgirdome pirmo projekto pristatymo metu. Šie projektiniai pasiūlymai išvys dienos šviesą, tikiu projektu, kad jis bus įgyvendintas“, – kovo 23 dieną vykusio pristatymo metu teigė A.Pakalniškis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aloyzas Pakalniškis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Gatvės paskirtis nekeičiama – aptarnaujanti statinius

Projektinius pasiūlymus visuomenei pristačiusi AB „Kauno tiltai“ Projektavimo skyriaus vadovė Rita Nagelienė paaiškino, kad šiuo atveju numatytas tik dviejų statinių rekonstravimas – gatvės ir dviračių bei pėsčiųjų tako. Tikslas – įgyvendinti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti saugų susisiekimą bei išspręsti parkavimo trūkumo problemą.

„Dabartinė situacija tokia: 3,5-6 metrų pločio, prastos būklės išvažinėta žvyro danga, daug duobių. Kelias – be aiškių ribų, automobiliai statomi kur papuola – po langais, ant žalios vejos. Transporto judėjimas tokiu keliu, kai taip chaotiškai vyksta parkavimas, yra pavojingas aplinkiniams.

Esamas dviračių ir pėsčiųjų tako plotis kinta nuo 2 iki 3 metrų. Reikia atskirti srautus. Numatyta rekonstruoti 1,6 km tako. 2,5 metro (dviejų krypčių) tako pločio užims raudono asfalto dangos dviračių takas, 1,5 metro – pėsčiųjų takas iš trinkelių. Šalia numatoma įrengti poilsio zonas su suoleliais. Iš viso bendras takas išplatės iki 4 metrų pločio“, – patikino R.Nagelienė, įvardijusi, kad numatytoje projekte teritorijoje yra viena saugoma nekilnojama kultūros vertybė – Kauno kanalizacijos sistemos kolektoriaus fragmentas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos

Pasak R.Nagelienės, nesiruošiama keisti Nemuno krantinės gatvės paskirties bei funkcijos. Tenorima rekonstruoti žvyrkelį į saugią 5,5 metrų (važiuojamoji dalis), dviejų juostų asfaltuotą gatvę su šaligatviais. Dešinėje gatvės pusėje numatyta dviejų metrų parkavimo juosta iš trinkelių dangos. Šalia – šaligatvis. Kairėje kelio pusėje – 1,5 metro šaligatvis.

Gyventojui ši mintis neįtiko: „Padarys iš nesamos gatvės naują, nekeisdami kategorijos. Magija, ne kitaip“.

Visuomenės interesus ginantis advokatas Saulius Dambrauskas taip pat kėlė klausimą, ar iš viso Nemuno krantinės gatvė yra registruota kaip statinys?

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Saulius Dambrauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Saulius Dambrauskas

„Ar įmanoma rekonstruoti neegzistuojantį statinį? 400 metrų statinys tik registruotas, o dabar asfaltuoti numatę 1,7 kilometro. Tai yra naujos gatvė statyba ir rekonstrukcija, o ne egzistuojančio statinio rekonstrukcija“, – prieštaravo jis.

Projektuotojų atstovas Nerijus Juškevičius jam atkirto: „Galima išplėsti statinį. Jei 400 metrų tik tvarkytume, tai būtų kapitalinis remontas, o ne rekonstrukcija“.

R.Nagelienė priminė, kad Nemuno krantinės gatvė – lokali, aptarnaujanti gatvė, kurios paskirtis – privažiavimas prie statinių. Tokia ji ir išliks.

Gyventojai toliau niršo: „Bet juk neturi privažiavimų prie namų. Tai ką ji aptarnauja?“.

R.Nagelienė toliau kantriai aiškino, kad nė vienas namas nėra paliktas be įvažiavimo: vieni jį turi nuo Kranto alėjos, kitiems jis numatytas nuo Nemuno krantinės gatvės.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos

Architektas: „Asfaltinė dešra ir nieko daugiau“

Dėl to, reikalinga Nemuno krantinės gatvė ar ne, pasisakė ir architektas Gediminas Šinkūnas, kaip pats tikina, ir „sugalvojęs Nemuno krantinę bei užbrėžęs ją bendrajame miesto plane dar 2010 metais“.

„Kaip gatvė atsirado plane? Inspiravo ne tik urbanistinio audinio ar tinklo tobulinimo lūkesčiai, bet ir viešojo transporto tinklo nepakankamas išplėtojimas Žemuosiuose Šančiuose. Pakrantės zona buvo normatyviškai nedengiama.

Mano, kaip architekto, mintis buvo ne susisiekimo komunikacija, bet urbanistinis objektas – toks, kokie yra naudojami civilizuotame Vakarų pasaulyje. Krantinė – ne tranzito gatvė, bet komunikacinė erdvė. Tokia buvo pagrindinė idėja, – ramaus eismo parko gatvė“, – patikino G.Šinkūnas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Nemuno pakrantės Šančiuose sutvarkymo projekto vizualizacijos

Pasak jo, bendrajame miesto plane ši gatvė Nemuno pakrantėje jau yra „fiksuota“, tad tik laiko klausimas, kada ji atsiras. Tiesa, architekto nuomone, bendrojo miesto plano mintis Kauno miesto savivaldybės šiuo metu pristatomame plane nėra iš tikro realizuota.

„Patrauksiu per dantį projektuotojus – neturi šis projektas nei architekto, nei inžinerinės minties. Asfaltinė dešra ir daugiau nieko. O ši gatvė turi būti miesto rango urbanistiniu objektu. Gaila, kad neatlikti pagrindiniai žingsniai – neatliktas urbanistinis modeliavimas šios teritorijos.

Galima kompleksiškai šią teritoriją pakelti į kitą lygį – savivaldybė turi tokią galimybę dabar. Jei tik yra šansas stabdyti arklius, reikia stabdyti juos. Sumokėti projektuotojams už darbą ir tiek. Projektuotojai, turit suprasti, jūs čia nepataikėt. Šitie sprendiniai – akmens amžiaus lygio, niekas dabar taip nebeprojektuoja“, – nuomonę išsakė G.Šinkūnas, užsiminęs apie tarptautinio konkurso galimybę, ko ir verta ši viena geriausių Kauno miesto teritorijų.

Projektuotojai, turit suprasti, jūs čia nepataikėt. Šitie sprendiniai – akmens amžiaus lygio.

Anot jo, reikia kompleksiškai sutvarkyti visą Nemuno pakrantės teritoriją, kuri yra viso miesto, o ne tik vietinio Šančių lygio.

Ar gatvė nelips ant namų?

Projektinių pasiūlymų metu keltas ir vienos krypties eismo Nemuno krantinės gatvėje klausimas, klausta, kodėl numatytas dviejų krypčių judėjimas, ar tai nepablogins vietos gyventojų gyvenimo kokybės, kai pagausės triukšmo, taršos, o ir mažiau saugu bus tokią gatvę kirsti.

Kai kuriems kauniečiams keistai įtarimų sukėlė ir pandusai, vedantys tiesiai į dviračių taką. Ar tai saugu?

„Numatytas dviejų krypčių eismas, nes neturi kito tokio pačio lygmens išvažiavimo į A.Juozapavičiaus prospektą. Kurie atvažiuoja, norisi, kad ten ir išvažiuotų. Nesvarstome vienkrypčio eismo“, – atsakė N.Juškevičius.

Pastabų iš gyventojų netrūko ir daugiau. Vieniems neįtiko reta galimybė kirsti kelią (1,7 km ilgio gatvėje projektuojamos 7 pėsčiųjų perėjos), antriems buvo nesuprantamos „po langais“ suprojektuotos 4 automobilių parkavimo aikštelės su ažūrinių trinkelių danga.

„Lauko treniruoklių bei vaikų žaidimo aikštelių, želdinių projektai bus įgyvendinami atskirai. Juos numatyta įgyvendinti iki gatvės bei pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos pabaigos“, – paaiškino A.Pakalniškis.

Baimę gyventojams kėlė ir tai, ar išties naujoji gatvė „nelips“ ant stovinčių namų. R.Nagelienė ramino, kad atstumai patvirtinti, viskas išmatuota: „Sprendiniai tikrai ant namų nelipa. Atstumas stengtasi, kad išliktų kuo didesnis nuo gyvenamųjų namų“.

Iškirs apie 160 medžių

Diskusijų netrūko ir dėl planuojamų iškirsti medžių. Pasak R.Nagelienės, tiksli inventorizacija bus numatyta techninio darbų projekto sprendinių rengimo metu. A.Pakalniškio teigimu, teritorijoje preliminariai žadama iškirsti apie 160 medžių.

„Apželdinimas bus numatytas atskiru projektu. Bus pasodinta žemaūgių medžių, krūmų. Bendras balansas bus teigiamas“, – tikino A.Pakalniškis.

Penkias valandas trukusių diskusijų metu buvo paviešinti ir 23 iki tol oficialiai gauti gyventojų pasiūlymai.

Teirautasi, kodėl nesvarstytas pėsčiųjų zonos įrengimo vietoj dviejų krypčių asfaltuotos gatvės variantas, klausta, kam reikalingos vaizdą į Nemuną dengsiančios tvorelės.

Būta pasiūlymų įrengti tik parkavimo vietas, aikšteles, netęsti gatvės, nejungti jos su A.Juozapavičiaus prospektu.

Teritorijoje preliminariai žadama iškirsti apie 160 medžių.

Vienas kaunietis paprašė įvertinti galimybę įrengti tyliąją asfalto dangą – taip būtų sumažintas triukšmo lygis. Projektuotojų atstovai dar kartą pabrėžė, kad tokios detalės bus sprendžiamos ruošiant techninį darbų projektą.

Išsakyti ir nuogąstavimai, kad valdžia šiuo projektu, kurio nepageidauja šančiškiai, tenori nukrauti srautą nuo A.Juozapavičiaus prospekto ir palengvinti gyvenimą privatiems juridiniams asmenims, prie Geležinio tilto vykdantiems naujų gyvenamųjų namų statybas.

„Nemanau, kad tai susiję“, – teatsakė į tai A.Pakalniškis.

Gintarė Skaistė iškėlė klausimą dėl projekto įgyvendinimo terminų ir finansavimo – ar jie yra jau aiškūs. Gatvių priežiūros programoje, anot jos, numatyti 3 mln. eurų.

A.Pakalniškis Seimo narei atsakė, kad projekto vertę nustatys techninis darbų projektas, tuomet ir paaiškės detalesnė sąmata. Nemuno krantinės gatvės ir dviračių bei pėsčiųjų tako rekonstrukcijos projektas, pasak jo, nebus pradėtas įgyvendinti anksčiau nei šių metų rugsėjį. Baigti planuojama iki kitų metų pabaigos.

Kauno savivaldybės tarybos narė Edita Gudišauskienė pastebėjo, kad nėra žiūrima į visą teritoriją bendrai ir tai parodo miesto neūkiškumą.

„Pavyzdžiui, buvo įrengti požeminiai konteineriai, dabar juos reiks iškelti. Reikia turėti bendrą viziją vietovės sutvarkymo – trūksta darnaus vystymo. Trūksta bendros koncepcijos“, – tikino tarybos narė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas