Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 5d. 12:50

Jeigu įmanoma – pėsčiomis arba dviračiu, jei būtina – automobiliu. Kada tai taps mūsų įpročiu?

Dviratis
123RF.com nuotr. / Dviratis

„Dviratis jau išrastas, belieka išmokti juo naudotis. Norėtume, kad kuo daugiau žmonių dviračius atrastų ne tik kaip laisvalaikio formą, bet jais važinėtų ir į darbą, taip pat kelionėms po miestą rinktųsi kitas alternatyvas: ėjimą pėsčiomis, paspirtukus ar viešąjį transportą“, – sako Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys.

Jonava – viena iš dvidešimties šalies savivaldybių, kuriose bus įgyvendinami darnaus judumo planai, ir pirmoji, tokį planą pasitvirtinusi. Jonavoje jau prasidėjo ir realūs darbai.

2015 metais, kada pirmą kartą garsiau prabilta apie darnaus judumo miestuose planus, šie žodžiai ne vienam atrodė menkai suprantama formuluotė.

Dabar, kai miestai jau startavo ar ruošiasi startui, tapo aišku, jog šie planai nėra tik dokumentas, skirtas padėti į stalčių, tačiau, visų pirma, jų įgyvendinimo naudą pajus patys gyventojai.

„Žmogus nevažiuos autobusu, jei jo laukti jam reikės pusvalandį, jei jam bus nepatogu. Jis nevažiuos dviračiu, jei dviračių takas veda į niekur ir staiga baigiasi. Ir jei šeima, kurioje keturi žmonės, gyvena ketvirtame aukšte, jie kasdien nesinešios dviračių į ketvirtą aukštą. Tai tiesiog nepatogu“, – sako Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys.

Kas yra darnaus judumo planas? Kokia jo nauda, pagrindiniai akcentai? Apie tai – 15min pokalbis su Jonavos miesto seniūnu Povilu Beišiu.

– Beje, kas yra darnus judumas, jonavietis rodo ir savo pavyzdžiu bei veikla. Daugiau nei prieš metus P.Beišys kartu su bičiuliu atstumą nuo Jonavos iki Palangos įveikė dviračiais, o ši transporto priemonė jam nėra svetima.

„Jei gyvenčiau pačioje Jonavoje – į darbą važiuočiau dviračiu. Tačiau kol kas iš tos vietos, kurioje gyvenu, iki miesto šia transporto priemone nėra galimybės saugiai nuvažiuoti. Dabar kelio ruožas jau tvarkomas, todėl ateityje tikrai važiuosiu dviračiu“, – kalbėjo P.Beišys.

El Artography, Laurynas Trimonis/Žiedinė sankryža įvažiuojant į Jonavą
El Artography, Laurynas Trimonis/Žiedinė sankryža įvažiuojant į Jonavą

– Seniūne, Jonavoje dalis pėsčiųjų ir dviračių takų buvo nutiesta, rodos, prieš dešimtį metų. Jie, matyt, taip pat yra darnaus judumo dalis? Nors tada apie tai net nebuvo kalbama.

– Taip, ir pastaruoju metu dviračių tinklas nuolat plečiamas bei jungiamas į vieną tinklą. Esame pirmieji Lietuvoje, kurie pasitvirtinome darnaus judumo planą. Jau ir dirbame jį įgyvendindami.

Jonava ir anksčiau skyrė dėmesio dviračių ir pėsčiųjų takams. Tik ne visada jie buvo baigti, tinkamo pločio, trūko jungčių. Sakykim, takas negali baigtis niekuo – jis turi kur nors nuvesti.

Pastaruoju metu dviračių tinklas nuolat plečiamas bei jungiamas į vieną tinklą.

Kai užbaigsime dar du projektus, iš viso Jonavoje bus 22 kilometrai pėsčiųjų-dviračių takų, kurie tarpusavyje sujungti ir patogūs.

Mes gyvename ir mokomės, nemažai pamatėme užsienio šalyse. Europoje yra daug panašaus dydžio miestų kaip Jonava, kurie turi laiko patikrintų, gerų pavyzdžių, kaip reikia organizuoti dviračių, automobilių, pėsčiųjų ir viešojo transporto eismą.

Dviratis jau išrastas, tik reikia išmokti juo važiuoti. Tenka nemažai bendrauti su projektuotojais, nes padaryti taip, kad infrastruktūra būtų patogi visiems, yra daug specifinių žinių ir laiko reikalaujantis darbas.

Kalbant apie darnaus judumo planą, mieste norime sukurti sistemą, kad dviračiu važiuoti būtų taip pat patogu, kaip ir automobiliu. Visų pirma tam reikia, žinoma, pasiūlyti tinkamą infrastruktūrą.

Bet vien to neužteks. Lygiagrečiai, manau, reikia organizuoti darnų judumą skatinančius renginius ir užsiimti vaikų švietimu jau nuo mokyklos ir aiškinti, kad automobilis nėra vienintelė transporto priemonė.

jonavoszinios.lt nuotr./Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys
jonavoszinios.lt nuotr./Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys

– Jonavos miesto darnaus judumo plane kalbama apie dviračių saugyklas. Kas tai?

– Jei šeimoje yra trys, keturi ar daugiau žmonių, jei šeima gyvena daugiabutyje, dažnai naudotis dviračiais yra tiesiog nepatogu. Atsibos juos neštis į namus. Todėl prie daugiabučių ketiname įrengti specialias patalpas, tarsi nedidelius garažus, kur gyventojai saugiai galėtų palikti dviračius.

Plane numatyta dar viena priemonė – tai dviračių stoginės mieste, kad atvažiavus į viešas įstaigas, būtų kur juos palikti.

Norėtume, kad kuo daugiau žmonių dviračius atrastų ne tik kaip laisvalaikio formą, bet jais važinėtų ir į darbą. Tikrai suprantu, kad, pavyzdžiui, atėjus rugpjūčio 10 dienai visi staiga nesės ant dviračių.

Įpročių formavimas yra ilgas procesas. Pavyzdžiui, Olandijoje kai kurie miestai visus šiuos eismo organizavimo klausimus ir dviračių naudojimo skatinimą pradėjo prieš kelis dešimtmečius, o rezultatai atėjo gerokai vėliau.

Manau, kad pagal galimybes turėtų prisidėti ir įmonės bei įstaigos, skatinančios į darbą atvažiuoti dviračiu ar kita bemotore transporto priemone.

Pavyzdžiui, jei įmonės nuostatai leidžia, atvažiavus 20 kartų dviračiu ar atėjus pėsčiomis, suteikti laisvą pusdienį ar piniginį paskatinimą.

Tam, kad žmonės keistųsi, reikia ne tik infrastruktūros, kuri turi būti patogi visiems, bet ir vadinamų minkštųjų priemonių.

Jeigu įmanoma – pėsčiomis arba dviračiu, jei būtina – automobiliu. Tokia nuostata ateityje turėtų būti. Žinoma, jei reikia parsivežti sofą, automobilio naudojimas neišvengiamas, bet nebūtinai tai turi būti nuosavas automobilis.

Daug šeimų turi po du ir daugiau automobilių, todėl susimažinus iki vieno, būtų sutaupomos automobilio išlaikymo lėšos.

Daug šeimų turi po du ir daugiau automobilių, todėl susimažinus iki vieno, būtų sutaupomos automobilio išlaikymo lėšos. Mažėjant automobilių skaičiui, sumažėtų ir parkavimo aikštelių poreikis, nes dabar daugiabučių namų kiemai dūsta nuo automobilių.

– Arba automobilio reikia į darželį nuvežti vaikus.

– Vėlgi kalbant apie išsivysčiusias šalis, tėvai vaikus į darželius veža dviračiais. Yra specialūs dviračiai, pritaikyti keliavimui su mažais vaikais. Jonava yra labai kompaktiškas miestas, todėl tikrai dažnai galima apsieiti be automobilio.

123rf.com/Dviratis
123rf.com/Dviratis

– Darnus judumas neatsiejamas ir nuo viešojo transporto?

– Rengiant darnaus judumo planą buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad apie 70 procentų jonaviečių nuolat naudojasi automobiliais. Tad mes norime žmones iš jų išlaipinti. Gerąja prasme, žinoma.

Trumpai tariant, viešasis transportas turi tapti greitesnis, patogesnis, jis turi būti dažnas, su aiškiomis maršrutų schemomis. Žmogus tikrai nelauks autobuso pusvalandį.

Darnaus judumo plano esmė ir yra visų pirma pakeisti žmonių keliavimo įpročius ir sudaryti jiems sąlygas patogiai keliauti kitaip: dviračiu, elektriniu automobiliu, paspirtuku, viešuoju transportu ir pėsčiomis.

Jeigu įmanoma – pėsčiomis arba dviračiu, jei būtina – automobiliu.

– Paminėjote ir elektrinius automobilius, tačiau miestų, ypač mažesniųjų, infrastruktūra tam nėra pritaikyta. Kur juos įkrauti?

– Įkrovimo stotelės taip pat yra Jonavos miesto darnaus judumo plano dalis. Pirmosios 3 atsiras jau šią savaitę, o iš viso numatyta 26.

Kalbat apie darnaus judumo planus, manau, didieji miestai turi kitų iššūkių, kitų problemų, sakykim, mažinti spūstis. O mes akcentavome būtent žmonių įpročių keitimą. Žinoma, nebus revoliucijos, bus evoliucija.

20 Lietuvos savivaldybių yra paruošusios darnaus judumo planus

Jonas Damidavičius, Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas: „Šiuo metu 20 Lietuvos savivaldybių yra paruošusios darnaus judumo planus. 19 iš jų jau patvirtinta Susisiekimo ministerijos sudarytoje tarpinstitucinėje komisijoje. Vienas – Kaunas – planą jau parengęs, tačiau jį vis dar tvarko pagal komisijoje gautas pastabas ir pasiūlymus.

Kai kuriose savivaldybėse dalis planuose numatytų priemonių jau įgyvendinama.

Kalbant apie savivaldybių darnaus judumo planus, matyti tendencija, jog didžioji dalis savivaldybių orientuojasi į pagrindinę infrastruktūrą ir trūkstamos infrastruktūros užtikrinimą, t. y. dviračių, pėsčiųjų takų įrengimą, trūkstamų jungčių sukūrimą, saugių perėjų ir pervažų įrengimą, viešojo transporto infrastruktūros gerinimą.

Tiesą sakant, daugumoje planų nėra labai didelių ambicijų, kurių mes galbūt tikėjomės, kai pradėjome šią iniciatyvą, tačiau suprantame ir savivaldybes, kurios planuose nenumatė daug inovatyvių priemonių, kai mieste vis dar trūksta nemažai pagrindinės infrastruktūros. Todėl savivaldybės ir nori visų pirma susitvarkyti bazinius dalykus, o tada jau investuoti į inovacijas, kurios padėtų greičiau keisti žmonių keliavimo įpročius.

Didžioji dalis savivaldybių orientuojasi į pagrindinę infrastruktūrą ir trūkstamos infrastruktūros užtikrinimą.

Darnaus judumo planų tikslas – miestuose mažinti eismo spūstis, gerinti eismo saugą, skatinti žmones labiau naudotis alternatyviais keliavimo būdais, taip prisidedant ir prie oro taršos mažinimo, bei skatinti juos fiziniam aktyvumui.

Darnaus judumo planus buvo rekomenduojama rengti ir įgyvendinti toms savivaldybėms, kurios turi daugiau nei 25 tūkst. gyventojų arba kurorto statusą. Tokių savivaldybių buvo 18, darnaus judumo miestuose planams rengti joms buvo suteikta Europos Sąjungos fondų investicijų. Tačiau dar dvi – Telšiai ir Plungė – planus pasitvirtino savo iniciatyva ir savo lėšomis.“

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

10:22
03:13
00:52

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas