Nors automobilių gamintojai naudoja modernias gamybos technologijas, nė vienas nėra apsaugotas nuo periodiškai atsirandančių įvairiausių gedimų. Net naujų automobilių savininkai susiduria su elektroninių sistemų sutrikimais. Tad norėdami jas apsaugoti nuo didesnių problemų, privalome paisyti įspėjamųjų signalų, o prireikus – atlikti automobilio diagnostiką.
Patikrinti automobilio veikimą galime įvairiai, tad ir diagnostiką turėtume skirstyti į išorinę, elektrinę bei atskirą – variklio. Įspėjamųjų prietaisų skydelio signalų ignoruoti negalima, o atvykus į automobilių servisą, geriau leisti automobilį apžiūrėti nuodugniai.
Diagnostiką turėtume skirstyti į išorinę, elektrinę bei atskirą – variklio.
LRT TV laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasidomėjo, kodėl dažniausiai užsidega įspėjamoji lemputė, ir kas gresia automobiliui, jei savininkas vengia atlikti išsamią kompiuterinę diagnostiką.
Jei dega lemputė „Check engine“
Serviso meistras Erikas Urbanovičius KMŽ parodė automobilį, kuris atvyko su degančia lempute „Check engine“ (liet. „Patikrinkite variklį“). Automobilis iš pažiūros važiuoja normaliai, bet lemputė dega.
Pajungę prie automobilio kompiuterį su instaliuota diagnostikos programa, meistrai bando rasti problemą. Tarkime konkrečiu atveju (žiūr. video), diagnostika rodo, kad streikuoja oro srauto daviklis.
Meistrai jo nesiūlo iškart keisti. Nes gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių rodoma tokia klaida: elektros grandinė nutrūkusi ar kita priežastis.
Pasirodo, automobilis „Volkswagen“ neseniai buvęs autoservise, keistas oro filtras. Tad mechanikas, ardydamas mazgus ar nuimdamas dangtelį galėjo netyčia palikti kokį trūkumą. Todėl E.Urbanovičius patikrina jungtis. Viena iš jų akivaizdžiai netvirtai užfiksuota. Tuomet jungtis virtinama deramai, iš kompiuterio trinama rodoma klaida ir bandoma iš naujo atlikti diagnostiką.
Kompiuteriui nerodant klaidos, vėl paleidžiamas variklis. Lemputė „Check engine“ skydelyje jau nebedega. Tai reiškia, kad priežastis panaikinta.
Kartais vien kompiuterinės diagnostikos neužtenka
Tačiau būna ir sudėtingesnių gedimų, kai reikalinga išsamesnė patikra.
Pavyzdžiui „Renault“ diagnostinė patikra gerokai sudėtingesnė – kompiuteris rodo dvi klaidas: įsiurbimo kolektoriaus daviklio ir „liambda“ zondo pakaitinimo elemento. Todėl šįkart vien kompiuterio nepakanka, reikia pasimatuoti zondo varžą ir t.t.
Kaip apibendrina E.Urbanovičius, deganti lemputė jokiu būdu nereiškia, kad problema yra elektrinė. Ji gali būti ir mechaninė.
Be to, apie problemas gali informuoti (jei tai dyzelinis variklis) ir vadinamoji „spiralės“ lemputė – viskas priklauso nuo konkretaus modelio. Vairuotojai kartais galvoja, kad ši lemputė rodo, jog neveikia kažkokia žvakė. Bet nebūtinai. Todėl geriau nerizikuoti ir važiuoti pas profesionalus.
Kartais klaida ištrinama „garažiniuose“ servisuose, bet tai problemos neišsprendžia, o ją tik paslepia. Važinėti su tokia „tiksinčia bomba“ – rizikinga.
Deganti tokia lemputė gali reikšti ir smulkmeną (nėra kontakto, ir rimtą problemą: kuro slėgio sistemų nesutapimas, blogas ir net pavojingas purkštukų darbas, turbinos geometrijos bėdas, kietųjų dalelių filtrų problemas ir t.t.
