Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip greitai lietuviai persės į hibridinius ar elektrinius automobilius

Moteris už vairo
Fotolia nuotr. / Moteris už vairo
Šaltinis: Lrt.lt
4
A A

Dabar viskas atsiremia į kainą, nes naujas vidutinės klasės elektromobilis kur kas brangesnis nei varomas benzinu ar dyzelinu, LRT RADIJUI sako LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas. Vis dėlto, pastebi jis, visi pasaulio gamintojai deklaruoja, kad nuo 2023 m. iki 2028 m. daugiausia gamins hibridinius arba tik elektrinius automobilius. Be to, ateis laikas, kai autobusai taip pat galės važinėti dujomis arba elektra, o ir beveik visi sunkvežimių gamintojai jau yra sukūrę elektrinius sunkvežimius.

Pagal automobilius Lietuvą galima padalyti į dvi dalis

Kiekvienas vartotojas ieško vieno ar kito automobilio privalumų, didelę reikšmę turi kaina ir kiti faktoriai, LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Alfredas Rimkus, paklaustas, kodėl statistinis lietuvis gana ilgai (vidutiniškai – 14 metų) vairuoja dyzelinį automobilį. Kaip teigia jis, Lietuvoje gyventojų perkamoji galia nėra didelė, tai lemia kaina: „Galima sakyti, Lietuva padalyta į dvi dalis. Yra Vilnius, kurio gyventojai gauna daug didesnes pajamas, mieste jau yra vienas kitas elektromobilis. Tačiau kaimo vietovėse pagrindas – dyzeliniai automobiliai.“

LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas V.Vilūnas tikina, kad lietuviai nuo pat 1990 m. buvo įsitikinę, kad tik vokiški automobiliai – patikimi ir patogūs: „Tuo metu jų detalės buvo ne tokios brangios. Taigi vienas dalykas – įvaizdis. Kitas dalykas – dyzelis nėra blogai, tik po „dyzelgeito“ skandalo nuomonė apie dyzelinius automobilius pasaulyje pablogėjo. „Volkswagen“ neteko milijardų eurų ir, matyt, neteks dar.“

Be abejonės, sako V.Vilūnas, dyzelinių automobilių išmetamosiose dujose yra kenksmingesnių medžiagų nei benzininių automobilių. „Bet prisiminkime, kad buvo daug nelegalių dalykų. Lietuviai veždavo labai prastus automobilius, bet mokėjo juos suremontuoti ir suprato, kad vos ne už dyką galima gauti dyzelinio kuro. Automobilius jie surinkdavo kone iš gabalų, eksploatacija praktiškai nieko nekainuoja. Todėl, kad mažai kainuoja, dyzeliniai automobiliai tapo labai populiarūs“, – aiškina pašnekovas.

V.Vilūnas teigia, kad vilniečiai ar kauniečiai dyzelinių automobilių galbūt net nemato, tačiau kaimų vietovėse situacija kitokia: „Iš kaimų į turgų ar atlaidus žmonės atvažiuoja 11–15 metų senumo automobiliais. Pagrindinis tokių vairuotojų kriterijus – kiek galioja techninė apžiūra.“

Anot V.Vilūno, reikia suprasti, kad aukštos technologijos skirtos ne išskirtinai turtingiems žmonėms, o vidutiniam piliečiui. „Lietuvoje vidutinių piliečių labai mažai. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje žmonių pajamos didesnės, ten kitoks supratimas. Yra modernumo siekis, noras pasipuikuoti nauju automobiliu. Tačiau kaime, kur automobilis naudojamas kaip transporto priemonė, jis turi tarnauti kasdien – ir parsivežti bulves, ir nuvežti paršelį į turgų. Poreikis tikrai kitoks“, – aiškina pašnekovas.

Pigių elektromobilių dar teks palaukti

V.Vilūnas tvirtina, kad dyzelinis automobilis buvo sumanytas kaip komercinis automobilis: „Dyzelinis automobilis tinka žmonėms, per dieną nuvažiuojantiems mažiausiai 50–80 km. Bet jei nuvažiuojama nedaug, važinėjama po miestą, toks automobilis nėra tinkamas, nes naudoja daug kuro, dažniau reikalingas techninis aptarnavimas, padidėja sąnaudos.“

V.Vilūno teigimu, kol kas nėra pigių elektrinių automobilių. „Visi pasaulio gamintojai deklaruoja, kad nuo 2023 m. iki 2028 m. jie daugiausia gamins hibridinius, mišrius arba tik elektrinius automobilius. Matyt, ateis laikai, kai autobusai taip pat galės važinėti dujomis arba elektra. Jau beveik visi sunkvežimių gamintojai yra sukūrę elektrinius sunkvežimius. Tačiau dabar viskas atsiremia į kainą, nes apskaičiuota, kad naujas vidutinės klasės elektromobilis kur kas brangesnis. Tas brangumas neleidžia konkuruoti su dyzelinu ar net benzinu“, – aiškina specialistas.

Pasak A.Rimkaus, Estijoje situacija dėl elektromobilių buvo sprendžiama kompleksiškai: „Estijoje buvo įkrovos stotelių tinklas (apie 100 stotelių visoje Estijoje), o Lietuvai dar labai toli iki to. Kai buvo subsidijos elektromobiliams, jie pirkti labai intensyviai. Tačiau kai subsidijos baigėsi, pirkimas sustojo. Estijoje gal net buvo perlenkta lazda. Itin daug elektromobilių nupirko valstybės, savivaldybės įmonės. Tačiau sąlygos Estijoje žiemą blogesnės nei pas mus, buvo daug problemų.“

V.Vilūnas sako, kad, kalbant apie elektromobilius, svarbūs dalykai yra valdžios nuostata, ilgalaikė programa ir infrastruktūra. „Elektromobiliai yra toks dalykas, kad jei nėra kito šaltinio, tik baterijos, ir jei keičiasi oro sąlygos, nuvažiuotų kilometrų skaičius taip pat mažėja. Visa rida būna apskaičiuojama esant idealioms oro sąlygoms, kai temperatūra – ne didesnė nei 21 laipsnis šilumos, kai neapsiniaukę, nėra saulės, taigi elektra naudojama tik važiavimui. Tačiau jei reikia šildyti, valyti langus, elektros mažėja. Taigi ir rida sumažėja“, – teigia specialistas.

Paklaustas, ar hibridiniai ir elektriniai automobiliai nėra orientuoti tik į didžiųjų miestų gyventojus, V.Vilūnas sako manantis panašiai: „Planuojami kai kurie infrastruktūriniai dalykai žmonėms, kurie gyvena turtingiau ir koncentruotai. Tai ir yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda.“

Lrt.lt
Komentarai: 4
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas