Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 rugpjūčio 22d. 15:15

Kaip pakeisti įpročius ir išlipti iš automobilio? Vilnietės Ievos ir kauniečio Tado patarimai

Paspirtukai
Ryčio Šeškaičio nuotr. / Paspirtukai

Kasdienėms kelionėms į darbą ir namus automobilių atsisakę žmonės sako atradę naujus potyrius. Vilnietė Ieva paspirtuku ne tik važiuoja į darbą, tačiau ir sūnų lydį į mokyklą, o Kaune gyvenantis Tadas savo įpročius nusprendė pakeisti visų pirma dėl aktyvesnio gyvenimo. Abu pašnekovai teigia, kad įpročių pakeitimas nebuvo toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti.

Nutarė rečiau naudotis automobiliu

Dainininkas ir muzikantas Tadas Vilčinskas (Tavis Melody) prisipažįsta, kad dar prieš kelerius metus visur važiuoti automobiliu jam buvo įprasta ir natūralu.

„Ypač tada, kai buvau neseniai pradėjęs vairuoti. Tada važiuodavau net ir nedidelius atstumus. Buvo įdomu.

Bet po kelių metų supratau, kad taip aš prarandu galimybę judėti. Namie, automobilyje, dainuodamas, kurdamas savo dainas muzikos įrašų studijoje, prie kompiuterio, grodamas. Atrodo, kad veiklos daug, o sportui, aktyviam gyvenimui laiko vis trūkdavo, tiesiog neprisiruošdavau“, – pasakojo Kaune gyvenantis Tadas.

Asmeninio albumo nuotr./Tadas Vilčinskas
Asmeninio albumo nuotr./Tadas Vilčinskas

Pasak T.Vilčinsko, galiausiai jis suprato, kad vienintelė išeitis norint pasportuoti, daugiau judėti yra naudotis kiekviena galimybe vykti be automobilio: dviračiu, elektriniu paspirtuku.

„Dabar kartais aš netgi specialiai šiek tiek vėliau išvykstu iš namų, kad būtų galimybė pabėgioti“, – juokėsi muzikantas.

Kurui pinigų neskaičiavo

T.Vilčinskas pasakoja, jog kurui pinigų ypatingai neskaičiuodavęs – važiuodavo visur, kur reikia.

„Tačiau kai pagalvoji, tikrai verta kurui skiriamus pinigus išleisti prasmingiau“, – kalbėjo T.Vilčinskas.

Tiesa visiškai automobilio Tadas neatsisakė. Jis praverčia ilgose kelionėse, ypač vykstant su šeima.

„Arba kai reikia vežti sunkesnius daiktus, dar – kai labai prastas oras. Lengvas lietus nebūna problema. Be to, pavyzdžiui, dviračiu esu nemažai važiavęs ir žiemą: per sniegą, ledą. Viskas yra puiku, tik reikia žiemai tinkamų dviračio padangų“, – sakė T.Vilčinskas.

Ir smagiau, ir greičiau

Dažniausiai Tadas mieste dviračiu ar paspirtuku per dieną nuvažiuoja apie 10-15 kilometrų, kuriuos sakosi įveikiantis greičiau, nei automobiliu: „Ir kur kas smagiau.“

T.Vilčinskas sako, kad daugiau žmonių pakeistų savo įpročius – kasdienį važiavimą automobiliu – jei būtų kuo daugiau sutvarkytų šaligatvių ir dviračių takų.

„Apskritai dviračiu važinėju jau senokai, bet važiuodavau paprastai gatve kartu su automobiliais, ir tai tikrai ne taip smagu, kaip dviračių takais.

Elektrinį paspirtuką nusipirkau prieš kiek daugiau nei metus, kai atsirado daugiau dviračių takų“, – sakė T.Vilčinskas.

Dviračių takų per daug nebūna

Kalbėdamas apie situaciją Kaune T.Vilčinskas pastebėjo, kad dabar situacija dėl pėsčiųjų ir dviračių takų geresnė, nei buvo prieš keletą metų.

Dar ne visi supranta, kad dviratininkas ar paspirtuku važiuojantis yra lygiateisis eismo dalyvis.

„Bet dviračių takų per daug nebūna. Manau, kad miestas būtų patogus, turėtų būti galimybė dviračiu ar paspirtuku nuvažiuoti visur, kur reikia. Žinoma, kalbu apie miesto ribas.

Beje, dar galiu pastebėti. Tie žmonės, kurie sugalvojo šaligatviuose kloti mažytes trinkeles, paspirtuku siauresniais ratais arba plento dviračiu tikrai nevažinėja. Pabandykite pavažiuoti, ir tada suprasite, apie ką aš kalbu“, – sakė T.Vilčinskas.

Nors dauguma vairuotojų, sako Tadas, yra kultūringi, bet buvo ir keli nemalonūs įvykiai.

„Dar ne visi supranta, kad dviratininkas ar paspirtuku važiuojantis yra lygiateisis eismo dalyvis. Trūksta elementarios pagarbos apvažiuojat, ne visi laikosi atstumo, kurį numato kelių eismo taisyklės“, – sakė T.Vilčinskas.

Išbandė vaikų paspirtuką

Vilnietė Ieva Karčiauskienė taip pat savo gyvenimą sunkiai įsivaizdavo be automobilio. Nors sūnaus mokykla, jei eitum tiesiai, yra vos už 800 metrų, tačiau rytais ir aplinkui įveikti šį atstumą automobiliu užtrukdavo apie 15 minučių.

„Viskas prasidėjo labai paprastai. Tada dar vaikai turėjo paprastą, ne elektrinį paspirtuką.

Išbandžiau, pažiūrėjau, kad man puikiai pavyksta juo pasiekti daugelį vietų“, – sakė Ieva.

Paspirtukus šeima išbandė ir poilsiaudami pajūryje. Jie, kaip susisiekimo priemonė, ypač patogūs pasirodė Nidoje ir Juodkrantėje. „Ir pasportuoji, ir smagiai pasivažinėji“, – kalbėjo Ieva.

I.Karčiauskienės šeima mėgsta plaukioti jachta, o išlipus į krantą kitose valstybėse, salose iškildavo keblumų, mat tekdavo ieškoti transporto priemonės ar kitų būdų apsižvalgyti po apylinkes: „Su paspirtuku buvo labai patogu, jis neužima daug vietos.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Vilnietė Ieva Karčiauskienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Vilnietė Ieva Karčiauskienė

Lydi sūnų į mokyklą

Dabar paspirtukas tapo neatsiejama Ievos kasdienybės dalimi. Rytais ji su aštuonmečiu sūnumi paspirtukais pasiekia mokyklą.

„Važiuojame dviem paspirtukais, aš jį palydžiu. Abu pajuokaujame, kad pralenkiame visus, vargstančius kamščiuose. Aišku, kartais automobilio trūksta, ypač kai reikia daiktus persivežti arba prastesnis oras“, – pasakojo vilnietė.

Pasak I.Karčiauskienės, apie automobilių alternatyvas su vaikais turėtų būti kalbama ir mokyklose.

„Juk jei vaiką vieną išleistum, jis neturėtų supratimo, kaip važiuoti, kaip pervažiuoti gatvę, sankryžas. Manau, kad mokykloje turi būti mokoma taisyklių, saugaus eismo pamokos, dviračių pamokos. Tai būtų ir indėlis į jų ateitį, kai reikės jau vairuoti automobilį“, – kalbėjo I.Karčiauskienė.

Ir švietimas, ir infrastruktūra

Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius sako, kad kalbant apie visuomenės įpročius ir jų pakeitimą tam reikia ir laiko, ir pastangų.

„Pirmiausia įpročių keitimą reikėtų formuoti nuo pačių mažiausių. Apie tai kalbėti mokyklose, darželiuose, saugaus eismo pamokose“, – kalbėjo specialistas.

Be to, pavyzdys turi ateiti ir iš šeimos. Sakykim, vežant vaikus į mokyklą stengtis neatvežti iki pat mokyklos durų: „Ir jiems į pasąmonę nesudėti to, kad visada turi automobiliu pasiekti galutinį tašką. Galbūt su vaikais paskutiniuosius šimtus metrų nueiti pėsčiomis ar išsitraukti dviratį ir kartu atvažiuoti.“

Įpročiams keistis, pasak J.Damidavičiaus, svarbi ir infrastruktūra.

„Ją reikia sutvarkyti, sudaryti galimybę žmonėms keliauti kitais būdais, ne tik automobiliu: kad tai būtų prieinama, saugu ir patogu“, – teigė ekspertas.

Padės darnaus judumo planai

Įpročių keitimui turėtų padėti ir šiuo metu dvidešimtyje savivaldybių įgyvendinami darnaus judumo planai, kurių tikslas – miestuose mažinti eismo spūstis, gerinti eismo saugą, skatinti žmones labiau naudotis alternatyviais keliavimo būdais, taip prisidedant ir prie oro taršos mažinimo bei skatinti juos fiziniam aktyvumui.

Darnaus judumo planus buvo rekomenduojama rengti ir įgyvendinti toms savivaldybėms, kurios turi daugiau nei 25 tūkst. gyventojų arba kurorto statusą.

Tokių savivaldybių buvo 18, darnaus judumo miestuose planams rengti joms buvo suteikta Europos Sąjungos fondų investicijų. Tačiau dar dvi savivaldybės – Telšių ir Plungės – darnaus judumo planus pasitvirtino savo iniciatyva ir savo lėšomis.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Remiamas turinys
Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie Gazas