Pirmadienį greitkelyje Vilnius–Kaunas, netoli Kaišiadorių, įvyko pavojinga avarija, per kurią vilkikas sulaužė atitvarus, kirto skiriamąją juostą bei išlėkė į priešingą eismo pusę. Kaip pranešė 15min.lt, į aštrias nuolaužas padangas prasikirto ir dviejų lengvųjų automobilių vairuotojai.
Praėjusią savaitę tame pačiame kelyje ties Vieviu įvyko labai panaši avarija – Kauno pusės link vykęs vilkikas taip pat sulaužė magistralėje esančius atitvarus ir išvažiavo į priešingą eismo pusę. Sunkiasvorė transporto priemonė susidūrė su dviem lengvaisiais automobiliais.
Kaip portalui LRT.lt teigia valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius, dažnos vilkikų ar autobusų avarijos įvyksta dėl vairuotojų nuovargio, noro greičiau pasiekti kelionės tikslą bei saugaus greičio nesilaikymo.
Pasak M. Rinkevičiaus, 2005-aisiais įmonės prižiūrimuose keliuose (magistraliniuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei Vilnius–Panevėžys) eismo įvykių įvyko 184, žuvo 60 žmonių, tuo metu praėjusiais metais įvyko 65 eismo įvykiai bei žuvo 13 žmonių – 12 žuvo ne dėl kelio būklės kaltės.
„Pagrindinės žūčių priežastys išlieka saugaus greičio bei atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų ir neblaivių pėsčiųjų neatsargus išėjimas į kelio važiuojamąją dalį. Iš 5 žuvusių pėsčiųjų 3 buvo neblaivūs“, – negailestingą statistiką pristato M. Rinkevičius. Be to, visi penki nesegėjo šviesą atspindinčio atšvaito ar liemenės.
Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat atšvaito nedėvėjimas tamsiuoju paros metu užtraukia baudą nuo 80 iki 140 Lt.
Policija primena, kad pėstieji taip pat yra eismo dalyviai ir privalo laikytis KET. Gruodį policijos atstovai teigė, kad per dešimt mėnesių nubausta daugiau kaip 15 tūkst. pėsčiųjų. „Pėstieji piktinasi policijos pareigūnų mėginimais juos bausti, bet mes į tai žiūrime griežtai ir nuolaidų pėstiesiems nebus, jie bus baudžiami, jei nenešios atšvaitų, pažeis KET“, – įspėja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
KET taisyklės pėstiesiems:
Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten kur jų nėra, – kelkraščiu.
Kelkraščių arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
Pėstieji, einantys neapšviestų kelkraščių arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę atšvaitą kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pataria, kaip taisyklingai nešioti atšvaitus:
Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad būtų matomas iš visų pusių.
Pakabinamas atšvaitas, pervertas virvele, segtuku prisegamas prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis (apie 16 cm2), kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.
