„Visi naujienų portalai rašo apie padėtį Šilutėje, tačiau nereikia net Šilutės. Pasirodo, šiais laikais negalima į namus patekti ir Kauno rajone, Alšėnų seniūnijos Sodų gatvėje. Žmonės kreipėsi į seniūniją, savivaldybę, tačiau niekas jokių veiksmų nesiima. Pasirodo, naujakuriai užpylė melioracijos griovį, kuriuo bėgdavo vanduo. Tai jiems leido padaryti Alšėnų seniūnė. Taigi, miela ponia seniūne, gal pasiimkit kastuvą ir dabar atkaskite tą griovį, nes žmonės į savo namus gali tik su valtimis patekti!“, – piktinosi laišką redakcijai atsiuntusi Sodų gatvės gyventoja Jūratė.
Pasak jos, problema iškilo prieš keletą savaičių. Ir anksčiau gatvėje rinkdavosi vanduo, bet pravažiuoti eidavo. Problema kilo tuomet, kai trijų naujai statomų namų savininkai atsivežė molio ir užpylė griovį.
„Mes su lengvuoju automobiliu neįvažiuojame, o kaimynai su minivenu vos vos pravažiuoja. Pavasarį vandens bus dar daugiau“, – teigė skundo autorė.
Iš skaitytojos siųstų nuotraukų galima pastebėti, kad vandenyje skęsta ne tik mašinos, bet ir elektros įvadai. O tai atrodo itin pavojingai.
15min pakalbinta Alšėnų seniūnė Indrė Dambauskienė pripažino, jog problema jai žinoma ir šiuo metu jau yra sprendžiama.
„Pasitarėme su melioratoriais ir kartu su savivaldybės Kelių transporto bei Žemės ūkio skyriais tariamės, kaip tą problemą išspręsti. Be projektų negalime tiesiog imti ir kasti. Tad šiuo metu ruošiamas projektas – klosime papildomą vamzdį. Kitą savaitę jau vandens turėtų nelikti“, – žadėjo seniūnė.
Pasak jos, didžiulė bala susidarė dėl nuolatinio lietaus. Įtakos galėjo turėti ir užpiltas griovys, kuris yra privačiame sklype.
„Jokių leidimų užpilti griovį nei raštu, nei žodžiu seniūnija nedavė. O ir nereikia, nes griovys yra privačioje žemėje“, – patikino tik tris mėnesius seniūne dirbanti I.Dambrauskienė.
Pasak jos, ši problema – ne vienintelė Alšėnų seniūnijoje. Skęsta ūkininkų žemės. Dėl patirtų nuostolių kompensacijos jie gali kreiptis į Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika paaiškino, kad tai – sisteminė ilgus metus gyvuojanti visos Lietuvos Respublikos problema, kurios neskuba spręsti Žemės ūkio ministerija.
„Beldžiamės jau į trečio ministro duris, gal 10 metų aiškiname, kad melioracijų sistemos pasenusios, o grioviai – itin seni. Nėra kur tam vandeniui nubėgti. Vien Kauno rajone turime 1 150 km griovių, iš kurių tik 280 km yra sutvarkyti. Taip kaip tas vanduo nesirinks? Skęsta pasėliai, ūkininkų derlius. Nevėžis jau dabar atrodo taip, kaip anksčiau atrodydavo tik kovo pabaigoj, balandį – išplaukus ledams. Tai kas bus pavasarį? Jei tokie lietingi metai ir toliau tęsis, situacija tik prastės. Stichinė nelaimė. Sėdime visi ant tiksinčios bombos. Ir ji tikrai sprogs. O valdžia tik pečiais gūžčioja, kalba apie fondų steigimus ir panašiai“, – liūdną ateitį brėžė atvirai kalbėdamas A.Rimdeika.
Beldžiamės jau į trečio ministro duris, gal 10 metų aiškiname, kad melioracijų sistemos pasenusios, o grioviai – itin seni. Nėra kur tam vandeniui nubėgti. Vien Kauno rajone turime 1 150 km griovių, iš kurių tik 280 km yra sutvarkyti. Taip kaip tas vanduo nesirinks?
Pasak jo, grioviai – valstybės turtas, o jų niekas neskuba remontuoti, valyti. Finansavimas skiriamas minimalus. Per metus Kauno rajono griovų tvarkymui skiriama tik apie 260 tūkst. eurų. To užtenka 70-80 km griovių išvalymui.
„Štai Alšėnų gyventojai prisideda savo lėšomis. Surinko 1 000 eurų. Žmonėms juk reikia gyventi. Žiūrėsime, kiek galime prisidėti ir darysime kažką“, – patikino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Pasak jo, pernai į skyrių kreipėsi apie 30 ūkininkų, kurių derlius paskendo vandenyje. Jie prašo atlyginti nuostolius, tačiau Vyriausybė dar neskyrė tam europinių lėšų. Iš viso patvino apie 550 hektarų laukų. Ir tai – ne galutiniai skaičiai, nes daugelis ūkininkų nesikreipia žalos atlyginimo, nes nemano, kad gaus išmokas.
Dėl elektros įvadų nerimauti nereikia
Kaip 15min informavo Energijos skirstymo operatoriaus Atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė, gyventojams nerimauti nereikėtų – apsemtos tik įvadinių apskaitos skydų apatinės dalys, patys elektros įrenginiai nėra apsemti.
„Elektros kabelis yra paklotas po žeme, jis taip pat izoliuotas nuo aplinkos poveikio. Dėl papildomo gyventojų saugumo tuoj pat operatyvinės brigados darbuotojai patikrins vietovę ir dar kartą įvertins situaciją. Žinoma, gyventojams reikėtų laikytis pagrindinių saugaus elgesio apsemtose vietovėse principų – nesiartinti prie įtampos šaltinių ir neleisti artintis aplinkiniams.
Prireikus esame pasirengę elektros skydus permontuoti taip, kad gyventojams nekiltų abejonių dėl įrenginių saugumo“, – patikino A.Adomaitytė.
