Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius patvirtino, kad nėra analizuota, ar galimybė per trumpą laiką susimokėti mažesnę baudą iš tiesų skatina vairuotojus nelikti skolingus valstybei. Jis pastebėjo, kad lengvata realiai gali pasinaudoti tik labai retai į pareigūnų akiratį patenkantys žmonės. Turintys galiojančių nuobaudų arba padarę pažeidimą, už kurį numatyta ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar automobilio konfiskavimas, tokių nuolaidų turi nesitikėti.
Jo žiniomis, yra ir labai giliai į skolas įklimpusių vairuotojų – daugybė žmonių prikaupę po keliolika tūkstančių litų skolų, o keletas už „pasiskraidymus“ turi sumokėti ir dešimtis tūkstančių litų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai baudų už KET pažeidimus pavidalu į biudžetą įplaukė beveik 47,33 mln. litų, t.y. gerokai mažiau nei ankstesniais metais: 2009-aisiais pažeidėjai sumokėjo daugiau nei 55,02 mln. litų, o 2010 metais – beveik 53,19 mln. litų.
Statistika rodo, kad per trejus metus sumažėjo ir užfiksuotų KET pažeidimų: pernai už įvairius pažeidimus pareigūnai išrašė 334 677 nuobaudas, užpernai buvo nustatyta 407 017 KET pažeidimų, o 2009-aisiais jų nustatyta 448 990. Tai reiškia, kad 2009 metais vienas pažeidėjas valstybei vidutiniškai sumokėjo 123 litus, 2010-aisiais – 131 litą, o 2011-aisiais – 142 litus.
