„Kelių priežiūra tiek technologiniu, tiek organizaciniu požiūriu visiškai priklauso nuo oro sąlygų. Siekiant užtikrinti saugumą kelyje pirmiausiai kruopščiai renkama ir tikrinama informacija iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOS) stotelių, iš kelio stebėjimo kamerų, „Kelių priežiūros“ budinčiųjų tarnybų bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Visa gauta informacija apibendrinama ir, ja remiantis, atliekami prevenciniai barstymai – šiemet jų daugiau nei įprastai”, – pasakoja VĮ „Kelių priežiūra“ vadovas Darius Aleknavičius.
Sudaromi darbų grafikai
Kelininkų darbas prasideda prieš 4 val. ryto – vyksta parengiamieji darbai: naudojantis specialia technika yra tikrinami keliai, fiksuojama jų būklė, informacija tikrinama ir virtualioje erdvėje. Tuomet organizuojama kelių priežiūra. Kai kuriuose padaliniuose darbas vyksta kiaurą parą.
„Visos regioninės įmonės dar prieš žiemos sezoną ėmėsi nuodugnios sniego valytuvų, druskos barstytuvų bei kitų mechanizmų patikros, tvarkymo, parengė budėjimo grafikus, derino naujus maršrutus. Darbai koordinuojami taip, kad kelių priežiūros procesas nenutrūktų. Kelininkai gerai žino savo regiono silpnąsias vietas ir kur kokie pavojai tyko, todėl šios vietos nuolat stebimos, priklausomai nuo oro sąlygų vykstama į tas vietas tikrinti realią situaciją. Darbo grafikai derinami su padaliniais, kaimyninių rajonų tarnybomis, kad vairuotojai dėl kelių dangos priežiūros, esant vienodoms oro sąlygoms, nepajustų skirtumų, kirtę rajonų ribas. Žiemos tarnybos budėtojai budi visa parą”, – teigia D.Aleknavičius
Keliai barstomi pagal priežiūros lygius
45 proc. kelių yra valomi ir barstomi, 55 proc. – valomi. Magistraliniai, rajoniniai ir krašto keliai barstomi natrio chloridu, natrio bei kalcio chloridų mišiniu bei frikcinėmis barstomosiomis medžiagomis.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir svarbą, yra suskirstyti į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius (I, II ir III) pagal kelių svarbą. Pirmiausia yra valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai, t.y. pirmiausiai tvarkomi I ir II priežiūros lygių magistraliniai keliai. Baigus darbus šiuose keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio krašto keliai. Baigus darbus krašto keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio rajoninės reikšmės keliai.
„45 proc. kelių yra valomi ir barstomi, 55 proc. – valomi. Magistraliniai, rajoniniai ir krašto keliai barstomi natrio chloridu, natrio bei kalcio chloridų mišiniu bei frikcinėmis barstomosiomis medžiagomis. Žiemai įsibėgėjus, esant storesniam sniego sluoksniui, apledėjusi žvyro danga yra „šiaušiama“ specialiomis frezomis, kad būtų padidintas kelio dangos ir ratų sukibimas. Per parą į Lietuvos kelius išvažiuoja apie 290 technikos, skirtos barstyti, valyti kelius. Per pastaruosius mėnesius jau išbarstėme per 23 tūkst. tonų druskos. Magistraliniuose keliuose A5 ir A8 (Via Baltica) ir A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) darbai vykdomi visą parą – tai patys pavojingiausi ir sudėtingiausi ruožai”, – kalba VĮ „Kelių priežiūra“ vadovas.
Svarbu saugus greitis
Po kelininkų atlikto tyrimo metu Lietuvos keliuose užfiksuoti 174 pavojingi ruožai, kurių bendras ilgis beveik 413 km. Magistraliniai keliai sudaro 1750 km, krašto – 4927 km, rajoniniai – 14586 km. 7170 km kelio dengia žvyras.
Vairuotojams reikėtų atminti, kad šlapia kelio danga yra savaime slidi, todėl reikia pasirinkti saugų greitį – nebūtina važiuoti maksimaliu leistu greičiu. Be to, vairuojant žiemą reikėtų vengti staigių vairo judesių. Pavojingais kelio ruožais laikomi tiltai, viadukai, sankryžos, išvažiavimai į pagrindinius kelius, miško proskynos, visuomeninio transporto stotelės, rajoniniai keliai.
Lapkričio mėnesį buvo įvykdyta reorganizacija – 11 valstybės įmonių, prižiūrinčių kelius, sujungtos į vieną – „Kelių priežiūrą“.
