Tie 400 tūkst. automobilių vasarą pravažiuoja du kartus per Klaipėdos miestą tranzitu. Vadinasi, ir uostamiestis turi stabilų ir didėjantį taršos šaltinį, ką jau kalbėti apie Neringą. Jau juokaujama, kad po Didžiąja kopa reikėtų statyti požeminį garažą automobiliams.
„Šiemet pas mus automobilių padaugėjo 4 proc., arba 17 tūkst. vienetų. Per dieną buvo 200 automobilių daugiau nei anksčiau. Kuršių nerijai tai daug, nes turime tik 500 automobilių stovėjimo vietų. Automobiliai statomi kur papuola, kur tik randamas koks keliukas be užkardo. Kyla konfliktai kiemuose“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser.
„Vienintelis būdas spręsti tą problemą – mažinti mašinų srautą. Tą supranta ir neringiškiai, tačiau jie nenori prarasti didžiulio turistų srauto. Todėl reikia svečiams suteikti galimybę Nidą pasiekti kaip nors kitaip. Per pastaruosius dešimt metų šioje srityje nieko nepadaryta. Autobusų maršrutai lieka tie patys, greitaeigio laivo į Nidą nebėra, tiesa, į Nidą atsirado privataus keleivinio laivo maršrutas iš Šilutės, į Juodkrantę – iš Klaipėdos ir Drevernos. Tačiau jais plaukiančių žmonių srautai nėra dideli“, – sako Kęstutis Oginskas, projekto „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas“ projekto komunikacijos grupės vadovas.
Kai prieš kelerius metus A Feser prabilo apie tai, kad žmonės į Kuršių neriją turi važiuoti be automobilių, kad juos būtina palikti šiame krante, daugeliui tai kėlė juoką ir atrodė utopija. Ir ji pati netikėjo, kad tai įmanoma, o dabar tiki, nes KNNP jau palaiko ir Neringos savivaldybė.
Skatinti keliones laivais
Netrukus visuomenei bus pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu atlikta europiniais pinigais finansuota galimybių studija, nagrinėjanti, kaip pašalinti laivybos kliūtis įgyvendinant projektą „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas“, kurio partnerė yra rajono savivaldybė. Studiją, kuri yra sudėtinė projekto dalis, apie 10 ekspertų rengti pradėjo šiemet vasarį. Tikslas – skatinti atvykstamąjį turizmą pramoginiais laivais.
Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės administracijai bus pristatyta studijos dalis, susijusi su uostamiesčiu, su keltais.
Joje minima „Smiltynės perkėla“, nes tai yra vienintelė laivybos kompanija, turinti keleivių srautus ir aiškų finansavimą, ir Dangės upės problemos.
Studija nagrinėja, ką reikia daryti siekiant sumažinti automobilių srautą į Neringą ir neprarasti turistų. Vienas iš siūlymų – panaikinti nemokamą Neringos gyventojų automobilių kėlimą per Kuršių marias. Tačiau, pasak A.Feser, tokį siūlymą gali teikti tik tie, kurie negyvena Neringoje.
Apie tai, prie kokių išvadų priėjo ekspertai rengdami šią studiją, pasakojo projekto~komunikacijos grupės vadovas K.Oginskas.
Ekologinio mokesčio nebepakanka
„Smiltynės perkėla“ pranešė, kad nuo 2017 metų iki 2018-ųjų automobilių srautas į Neringą padidėjo 7 proc., o kitais metais jis augs dar 4 proc. Kadangi mašinų perkeliama vis daugiau, iškyla klausimas dėl rekreacijos Neringoje kokybės.
Tačiau iš didėjančio automobilių srauto naudos turi visi, išskyrus gamtą. Metinis Neringos savivaldybės biudžetas yra apie 9 mln. eurų. 2018 metais ekologinio mokesčio buvo surinkta apie 1,4 mln. Šie pinigai Savivaldybei gana svarbūs, nes ji juos gali leisti savo nuožiūra. Tačiau visuomeninis transportas dėl to ekologiškesnis nepasidarė.
Nauda „Smiltynės perkėlai“
Naudos gauna ir „Smiltynės perkėla“. Žmonių, besikeliančių į Smiltynę, srautas – apie 5 milijonai. Apie 2 milijonai jų per sezoną važiuoja į Nidą, o 3 milijonai vyksta į Lietuvos jūrų muziejų ir į pliažus. Toks žmonių judėjimo skaičius stebimas jau 15-20 metų. Tai garantuotos pajamos „Smiltynės perkėlai“.
Yra ir dar viena svarbi aplinkybė – savo plėtros planų „Smiltynės perkėla“ nederina arba beveik nederina su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis. Vienas iš pavyzdžių – perkėla pardavė pelningą greitaeigį laivą ir žadėjo, kad greitai bus pastatytas naujas laivas. Deja, procesas užsitęsė. Kitas pavyzdys – planuojama „Smiltynės perkėlos“ administracijos pastato statyba. Tokio tūrio pastatas brangioje uosto žemėje atrodo didokas – keleiviams užtektų ir tokio, koks yra Šiauriniame rage Senojoje perkėloje, administracija galėtų paprasčiausiai nuomotis patalpas kuriame nors biurų pastate.
Studijoje siūloma laivybos plėtrai Kuršių mariose steigti koordinavimo centrą. Viena iš galimų šio centro juridinių formų – viešoji įstaiga, kurios dalininkai būtų aplink marias esančios savivaldybės ir „Smiltynės perkėla“. Tai galėtų būti miniatiūrinė, porą darbuotojų turinti įstaiga, kurios misija būtų siekti tokios plėtros, kuri atitiktų ir savivaldybių, ir perkėlos, ir keliautojų interesus.
Chaosą kuria ir neringiškiai
Pasak K.Oginsko, ši problema, kuri šiandien pasirodė visu gražumu, buvo užprogramuota dar 2000 metais, kai buvo priimtas įstatymas dėl Neringos gyventojų automobilių kėlimo per Kuršių marias kompensacijos. Dabar jau ir patys naudos gavėjai, t.y. Neringos savivaldybė ir jos gyventojai, pradėjo ieškoti būdų, kaip ją spręsti.
Anot K.Oginsko, dalį chaoso, kuris tvyro prie perkėlos ir Neringoje kelis vasaros savaitgalius, sukuria vairuotojai, kurie gyvena ar yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Neringoje.~~
„Nežinau, kiek socialiniu požiūriu šiuo metu galiojanti tvarka yra teisinga, tačiau nemokamas keltas šalies mokesčių mokėtojams per metus kainuoja beveik porą milijonų eurų – tokią dotaciją gauna „Smiltynės perkėla“. Dar reikėtų pridėti apie 1,4 mln. eurų ekologinio mokesčio. Padaliję iš 2 tūkstančių gyventojų, gauname 1,7 tūkst. eurų kasmet kiekvienam neringiškiui“, - aiškino jis. Ir ne skaičiai čia svarbiausia. Svarbiau yra tai, kad galiojanti tvarka visiškai nemotyvuoja nei Neringos savivaldybės, nei perkėlos ką nors keisti. Tiesa, perkėla vasaros pradžioje buvo atšaukusi „nemokamų“ keleivių kėlimą „be eilės“, tačiau pasipylė peticijos ir vizitai į Vilnių, senoji tvarka buvo greitai atstatyta. O tuo metu yra pačių įvairiausių rinkodaros įrankių – taikyti skirtingas kelto bilietų kainas įvairiais metų laikais. Dažniau besikeliantys moka mažiau, galbūt vertėtų visai atsisakyti ekologinio mokesčio rinkliavos žiemą. Jei tuos milijonus, skirtus dotacijoms nuo 2000-ųjų, valstybė būtų investavusi į Neringą, jos viešąjį transportą, uostus, būtų laimėję visi. Ir Neringos gyventojai – taip pat“, – svarsto K.Oginskas.
Panaikinti nemokamą neringiškių kėlimą?
Ekspertų manymu, teisingiausia būtų, kad Neringos gyventojai už kėlimąsi per marias mokėtų tiek pat kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, nes niekas jų jėga Neringoje neapgyvendino. Žinoma, Neringoje iš tikrųjų yra socialiai remtinų žmonių, jiems kėlimąsi per marias turėtų kompensuoti pati Savivaldybė iš miesto biudžeto, kaip socialiai remtiniems žmonėms kompensuojamos šildymo išlaidos.
Anot ekspertų, tokiu atveju neringiškiai būtų priversti taupyti, dalintis automobiliais, tobulinti viešojo transporto sistemą – sumažėtų automobilių srautas ir keltai nebebūtų apkrauti kaip dabar.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip Neringoje būtų galima gyventi, jeigu kėlimasis keltu būtų mokamas. Tikrieji gyventojai turėtų turėti šią privilegiją, ji jiems būtina. Beje, vietinio gyventojo statusas yra diskusinis klausimas. Ar tas, kuris čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet atvažiuoja kelis savaitgalius, yra tikrasis gyventojas kaip ir tas, kuris iš tikrųjų čia gyvena ir žiemoja?“ – klausia A.Feser.
Galimybės Nidą pasiekti kitaip
Neringa turi gražių planų. Vienas jų – judumo planas, numatęs iki kitų metų rekonstruoti ir Pervalkos, ir Preilos, ir Nidos, ir Juodkrantės uostus. Tam reikėjo apie 20 mln. eurų, tačiau investuotojų neatsirado. Ekspertų manymu, nereikia ieškoti tų milijonų, užtektų pagilinti įplaukos kanalą į Gintaro įlanką, išvalyti įlankos akvatoriją ir Juodkrantėje atsirastų puikus uostas.
Neringa turi parengusi tobulus transporto sistemos plėtros dokumentus. Deja, automobilių srautas kasmet didėja, nors strategijose parašyta, kad turėtų mažėti.
Norėdami žmones motyvuoti iš automobilių persėsti į laivus ekspertai siūlo didinti automobilio kėlimo keltu per marias kainą~sezono įkarštyje.
Papildomi eurai turėtų būti skirti konkrečiai programai, pavyzdžiui, keleivinei laivybai ar~uostams statyti. Taip pat galėtų atsirasti koks nors upės tramvajus, vežantis juos į jūrų muziejų ne iš Klaipėdos miesto centro, o nuo planuojamos prieplaukos prie Joniškės gatvės.
Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatyta trečioji perkėla Smeltės pusiasalyje. Iš jos būtų pasiekiamas 9-asis kilometras Kuršių nerijoje. Pagal KNNP tvarkymo planą ten irgi numatyta prieplauka. Tokiu atveju net jeigu žmogus keltųsi su mašina, pakliūtų tiesiai į 9-ąjį km, tad mašina važiuotų kiek trumpesnį atstumą.
Kitas dalykas – Smeltės pusiasalyje numatyta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje būtų galima palikti mašiną. Jeigu žmogus norėtų patekti į Juodkrantę, jam~nebūtų prasminga keltis keltu su mašina, jeigu galėtų tiesiai iš Smeltės pusiasalio plaukti~į Juodkrantę. Keleiviniam laivui nereikėtų plaukti per uostą, tad jam Juodkrantei pasiekti nereikėtų ir valandos.
Laivybos studijoje ekspertai siūlo atidaryti dar vieną perkėlą į Nidą iš Rusnės salos, taip pat paliekant automobilius žemyne. Per dieną galėtų būti 5-10 reisų, kurių viename būtų apie 100 žmonių, kuriems jau nereikėtų važiuoti į Klaipėdą, keltis į Smiltynę ir važiuoti į Nidą.
