Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 22d. 12:51

Lenkai aplenkė lietuvius: greičiau turės 4 juostų kelią nuo sienos iki Varšuvos

Rekonstruojamas „Via Balticos“ ruožas Kazlų Rūdos savivaldybėje
15min/Violetos Grigaliūnaitės nuotr. / Rekonstruojamas „Via Balticos“ ruožas Kazlų Rūdos savivaldybėje

Lenkija jau yra suplanavusi, kad 2020-2022 metais nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos galima bus važiuoti keturių eismo juostų keliu. Lietuviai atsilieka – kol kas teturima pinigų dviem su puse atkarpų iš penkių automagistralėje nuo Kauno iki Kalvarijos pasienio posto. Tiesa, dosniu finansavimu lietuvių kelininkų bendrovės kaimyninėje šalyje vargu ar galės pasinaudoti.

„Via Baltica“ tęsinys Lenkijoje per ateinančius ketverius metus turėtų tapti plačia keturių juostų automagistrale iki pačios Varšuvos. Rangos konkursai paskelbti, pinigai numatyti.

Tačiau lietuviškos bendrovės, net jeigu norėtų dirbti kaimyninėje šalyje, konkursuose dalyvauti greičiausiai negalės. Joms pritrūks patirties tiesiant numatytą betoninį kelią, o konkurso reikalavimai tokie, kad tarp dalyvių greičiausia atsidurs tik stambūs užsienio koncernai.

Konkurencija – milžiniška

Kaip pasakojo „Alkestos“ dukterinės įmonės „PDM Suwalki“ (Przedsiębiorstwo Drogowo–Mostowe) valdybos pirmininko patarėja Gražina Klenovska, rinka Lenkijoje didžiulė, tačiau konkurencija irgi milžiniška. Ši lietuviško kapitalo bendrovė neseniai baigė tiesti apie 25 km kelią tarp Suvalkų ir Seinų, kuriam taikyta išties specifinių reikalavimų. Tarkim, keliasdešimties kilometrų dviračių tako danga turėjo būti žalia miškingoje teritorijoje ir raudona visur kitur.

Jau netrukus Lenkijoje turėtų pajudėti ir itin didelės apimties projektas, kurį įgyvendinus 2020 m. keturių juostų automagistrale bus galima pasiekti sostinę Varšuvą.

„Šiuo metu yra įvykęs konkursas nutiesti Suvalkų aplinkkelį, nuo 2015 metų vykdomi projektavimo darbai. O konkursai kitiems ruožams – nuo Budzisko iki Suvalkų, nuo Suvalkų iki Ščucino – buvo paskelbti tą pačią balandžio 15-ąją. Magistralė nuo Budzisko iki Varšuvos bus nutiesta 2020 metais, Suvalkų apvažiavimas turėtų būti baigtas 2018 metais“, – teigė G.Klenovska.

Lenkijoje dirbančios lietuvės teigimu, didžiuosiuose konkursuose dalyvių būna itin daug. Todėl konkurso magistralei nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos statyti kvalifikaciją praeis tik 20 rangovų, iš jų ir bus renkamas laimėtojas. Anot G.Klenovskos, dažniausiai tokiuose konkursuose dalyvauti gali tik dideli užsienio koncernai, smulkesnės bendrovės neturi tokios patirties specialistų ir tiek didelės apimties įgyvendintų projektų.

„Pagrindinis reikalavimas yra vienas atliktas darbas už 200 mln. zlotų (45,5 mln. eurų) tiesiant betoninės dangos kelią, taip pat darbų vykdytojas-projektų vadovas turi turėti tokią pat patirtį“, – apie vieną iš reikalavimų siekiant laimėti konkursą statant automagistralę nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos sakė G.Klenovska.

Pasak „PDM Suwalki“ atstovės, įmonės jungiasi į konsorciumus ir taip stengiasi laimėti konkursus. Jų bendrovė taip pat dažnai kaip tik tokiu būdu dalyvauja skelbiamuose konkursuose.

15min/Violetos Grigaliūnaitės nuotr./Rekonstruojamas „Via Balticos“ ruožas Kauno rajone
15min/Violetos Grigaliūnaitės nuotr./Rekonstruojamas „Via Balticos“ ruožas Kauno rajone

Žemė perimama greitai

Kitas dalykas, kuriuo Lenkija gali pasigirti, yra galimybės greitai ir be didelių pastangų perimti žemę visuomenės reikmėms: jeigu kelias priskiriamas pačių svarbiausių kelių kategorijai, žemės sklypai perimami, o jei šeimininkas nesutinka su siūloma kompensacija, gali bylinėtis teisme, bet darbams tai netrukdo.

„2003 metais išleistas specialus įstatymas, kuris reglamentuoja europinių pinigų įsisavinimo pagreitinimą. Tas įstatymas apima pagrindinius Lenkijos kelius, todėl žemės paėmimas vyksta išties sklandžiai ir greitai“, – teigė G.Klenovska.

Lietuvoje šis procesas vis dar ilgas ir sudėtingas. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas, kol nėra baigti žemės paėmimo procesai teismuose, tol darbai neprasideda.

Lietuvoje 2014-2020 metų ES investicijų programa keliams nesiekia 300 mln. eurų. Tuo tarpu Lenkijoje šitam periodui yra numatyti 99 milijardai zlotų (22,5 mlrd. eurų). Lietuva turi 21 tūkst. km valstybinių kelių tinklą, o Lenkija – 14 tūkst. km.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis žemių, kurias tenka paimti visuomenės reikmėms, savininkus linkęs skirstyti į tris grupes: vieni sutinka ir su atlygio dydžiu, ir leidžia žemę registruoti valstybės vardu, antrieji sutinka perleisti sklypus, bet jų netenkina siūloma kompensacija, tuomet ginčai keliasi į teismus, bet šie procesai darbams netrukdo.

Trečioji grupė nėra gausi, bet labiausiai trukdanti – šie žmonės nesutinka perduoti žemės valstybei. Šiuo atveju pirmiausia teisminiu keliu perimamas sklypas, o tada dar deramasi su šeimininku dėl atlygio.

Pavydi finansavimo

Tačiau labiausiai Lietuvos kelininkams pavydą kelia kaimynų lenkų požiūris į savo kelius.

„Galime palyginti: Lietuvoje 2014-2020 metų ES investicijų programa keliams yra mažesnė 2,4 karto, negu buvo 2007-2013 metais, ir nesiekia 300 mln. eurų. Tuo tarpu Lenkijoje šitam periodui yra numatyti 99 milijardai zlotų (22,5 mlrd. eurų).

Lietuva turi 21 tūkst. km valstybinių kelių tinklą, o Lenkija – 14 tūkst. km. O investicijos yra numatytos per septynerius metus 100 kartų didesnės nei Lietuvoje. Todėl Lenkija turi gerą, patogų ir kokybišką kelių tinklą, kurio mes pavydime ir savo kelių tinklu nebegalime lygintis“, – apgailestavo LAKD direktorius E.Skrodenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas