Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos keliuose siautėja trys žudikai: alkoholis, greitis ir neužsegti saugos diržai

Gintaras Aliksandravičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gintaras Aliksandravičius
Šaltinis: 15min
0
A A

Apie nūdienos problemas ir apie tai, kuo gyvena Lietuvos kelių policijos tarnyba, kaip ruošiamasi šiltajam metų laikotarpiui, kalbėjome su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru Aliksandravičium.

Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad keliuose situacija vėl pradėjo blogėti, ar iš tikrųjų yra taip blogai?

Tikrai, jeigu lygintumėm šiuos ir praėjusius metus, tai žuvusių ir sužeistųjų keliuose skaičius šiek tiek didėja, bet negalima sakyti, kad tai yra absoliučios tendencijos. Tarkim, kovo mėnesį žuvusių turėjom mažiau negu pernai. Reiškia policija ir kitos institucijos, kurios rūpinasi saugiu eismu, galų gale ir žiniasklaida manau deda visas pastangas, kad tragiškų eismo įvykių skaičius būtų mažesnis.

Paradoksas, žmonės dejuoja, kad neturi pinigų, kuras brangsta, o avarijų skaičius didėja?

Apklausos rodo, kad nepaisant to, kokia bus kuro kaina, žmonės transporto priemonių neatsisakys. Jeigu reikia važiuoti, tai ir važiuoja.

Ar pastebite vairavimo kultūros pokyčius, ne tik kaip pareigūnas, bet ir kaip eismo dalyvis? Ar jie vis dar tokie nedrausmingi?

Žiūrint kaip lyginsi, jeigu žiūrėti retrospektyviai, tai teigiamų poslinkių yra ir jie tikrai matomi. Kad ir toks dalykas kaip važiavimas neprisisegus saugos diržo. Prieš gerą dešimtmetį vienetai važiavo prisisegę, dabar gi mes matome, kad tik vienetai vairuotojų važiuoja neprisisegę saugos diržo. Manau tokių jau mažuma, kurie masto, kad didžiausia grėsmė neprisisegus diržo yra būti nubaustam policijos pareigūno, juk didžiausia grėsmė yra netekti gyvybės.

Jeigu lygintumėm Europos kontekste kaip mes atrodome... Kiekviena tauta, kiekviena valstybė turi savo mentalitetą ir savo išskirtinumą. Manau daugelis lietuvių išvažiavę į užsienį vairuoja kur kas atsargiau negu savo tėvynėje. Visgi ir nuobaudų dydžiai Vakaruose yra visai kitokie, ir net galimybė netekti vairuojamo automobilio, vienaip ar kitaip drausmina mūsų tautiečius.

Manau nesame visiški neišmanėliai ar visai nemokantys vairuoti, galų gale jeigu pažiūrėtumėm į statistiką, tai mes nesame paskutiniai Europoje, nors visai neseniai tokie ir buvome. Šitie dalykai rodo, kad vairavimo kultūra gerėja, nors tobulėti, žinoma, yra kur. Tikrai nesame blogiausi ir nemanau, kad mūsų vairuotojams reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra ar ypatingas režimas.

Kuo šiomis dienomis gyvena kelių policija?

Pavasaris: bunda gamta, didėja greičiai, keičiasi mūsų veiklos kryptys, nes į gatves išrieda dviratės transporto priemonės – motociklai, dviračiai, mopedai. Kaip rodo ilgametė praktika, šių transporto priemonių vairuotojai irgi sunkiai adaptuojasi. Matyt, po žiemos atsisėdus ant motociklo ar mopedo norisi paspausti, išbandyti jėgas, ar viskas gerai veikia, ar nedingę įgūdžiai. Tai ydinga praktika, todėl mes taip pat orientuojam savo veiklą į tokias eismo dalyvių kategorijas.

Be abejo, didesnis dėmesys skiriamas greičio kontrolei, nes pavasarį eismo sąlygos geros ir pažeidimų dėl greičio ribojimų nepaisymo smarkiai išauga.

Stacionarūs greičio matuokliai. Ar tai tikrai geras būdas kontroliuoti greitį? Juk visi vietiniai žino, kur jie stovi?

Ankstesniais laikais nešiojamas greičio matuoklis, kurį žmonės kadaise vadino „fenu“, rodydavo tik greitį ir nieko daugiau. Dabar gi viskas kur kas sudėtingiau. Naujieji greičio matuokliai turi atmintį, dažnai jie yra kombinuoti su vaizdo įrašymo įranga, todėl toks matavimas jau nelabai gali sukelti konfliktą su vairuotoju.

Anksčiau tikrai dažnai vairuotojai aiškindavo, kad policijos pareigūnai užfiksavo ne jo greitį, įtarimai, kad pareigūnas galbūt visą dieną nešiojasi vieną ir tą patį užfiksuotą greitį. Šie dalykai turėtų likti užmarštyje.

Juolab, kad kelių policijos pareigūnų darbo diena yra labai smulkiai reglamentuota. Jam yra nurodoma kur, kokiu metu ir ką veikti, tad greičio matavimas yra tik maža jo darbo dalis. O tų senųjų greičio matuoklių, kurie neturi atminties, paprasčiausiai jau nebeleidžiama naudoti. Taigi, šiandien rankinis matavimas vykdomas gan tobulomis priemonėmis.
O ar reikalingas rankinis matavimas, esu linkęs manyti, kad taip, nes stacionarių greičio matuoklių pakeitimas, jų matavimo krypties keitimas ar pan. trunka laiko.

Tarkim, po kažkokių renginių, jeigu įtariame, kad ten dalyvaus asmenys, linkę viršyti greitį, mes reaguojame ir tokiu atveju rankinis matavimas labai reikalingas.

Po lenktynių transliacijų per televiziją taip pat yra nemažai jaunuolių kurie po to sėda į savo „bolidus“ ir bando pakartoti tai, ką matė. Su tokiais pažeidimais tenka kovoti rankiniu greičio matavimu.

Didelė dalis tų kelių policininkų, kurie budi respublikinės reikšmės keliuose turi aukštąjį išsilavinimą, ar ne?

Pusė tikrai turi.

O kiek uždirba kelių policininkas? Koks jo vidutinis atlyginimas?

Mažiausias atlyginimas be patirties, be darbo stažo tik atėjus dirbti, yra apie 1200 – 1250 litų. Jeigu patrulis yra išdirbęs 15 – 20 metų, jeigu jis yra išlaikęs tam tikras kvalifikacijas, jo atlyginimas gali siekti ir 2500 – 2800 litų.

Juk tai nėra didelis atlyginimas žmogui su aukštuoju išsilavinimu?

Policijoje karjeros sistema yra sudėliota taip, kad pareigūnai kiltų karjeros laiptais, kad jos siektų. Norint dirbti aukštesnėse pareigose, yra galimybė gauti ir aukštesnį policijos laipsnį. Tam tiesiog reikia ryžtis, dalyvauti atrankose. Tokiose atrankose paprastai dalyvauja ne vienas ir ne du pareigūnai.

Tiesa, yra tokių sakyčiau idėjinių pareigūnų, kurie tiesiai sako, kad jiems patinka dirbti kelyje, jiems pakanka turimų žinių ir jie tiesiog nenori tapti taip vadinamu kabinetiniu policininku, jiems patinka dirbti kitokį darbą. Kartais net man pačiam tenka raginti kai kuriuos kolegas siekti karjeros aukštumų.

Yra buvę tokių atvejų, kai pareigūnai būdavo paskiriami eiti aukštesnes pareigas, tačiau turėjo sėdėti kabinete. Po kurio laiko jie atėjo pas mane ir sakė: „atleiskit viršininke, tačiau tai ne man“.

Ar kelių policijos tarnyboje didelė kadrų kaita?

Jeigu kalbėsime apskritai apie policiją, tai pastarųjų metų tendencija yra tokia, kad daugiau žmonių palieką policiją, negu į ją ateina. Ta pati tendencija išlieka ir kelių policijos padaliniuose.

Deja, darbas policijoje kol kas nėra toks patrauklus, kad patrauktų jaunimo dėmesį.

Anksčiau buvo labai skaudi tema – kyšininkavimas policijoje. Kokia situacija dabar?

Aš labai norėčiau tikėti ir matyti, kad artimoje ateityje ta tema nebūtų eskaluojama ir kad kyšis ir kelių policijos pareigūnas būtų žodžiai iš skirtingų kontekstų. Deja, šiandien problema dar išlieka. Padaryta tikrai nemažai ir mastai tikrai ne tokie kaip buvo anksčiau.

Tam pasitarnavo ir mūsų įdiegtos techninės naujovės – modernūs greičio matavimo prietaisai, naudojami patruliniai automobiliai su vaizdo ir garso įrašymo įranga tiek viduje tiek išorėje, policijos padalinio vadovas bet kuriuo metu mato kur yra visi jam pavaldūs automobiliai, mato kas juose vyksta, koks jo greitis, ar įjungti švyturėliai, ar durys atidarytos ar uždarytos.

Sakysite, tai totalus sekimas, bet mes tuo ir patys apsiginti galime – buvo atvejų, kai pareigūnai buvo neteisėtai apkaltinti kažkokiais veiksmais ir šie duomenys padėjo pareigūnus apginti.

Be to, norime nustatyti optimalų kelių policijos ekipažų skaičių ir visiems kitiems policijos pareigūnams palikti tik teisę reaguoti į įvykius ar akivaizdžius pažeidimus, tačiau nesikišti į kelių policijos pareigūnų darbo sferą. Ne paslaptis, kad pareigūnas, stabdantis automobilį kelyje, visada asocijuojasi su kelių policijos pareigūnu, tačiau taip nėra. Apskrityse, rajonų policijos komisariatuose tą darbą daro viešosios policijos patrulių padaliniai.

Taigi, kova su korupcija nepamiršta ir mes ieškom vis naujų būdų kaip jos išvengti. Žinoma, atlyginimas taip pat vienas iš faktorių, bet esu girdėjęs ir tokių nuomonių, kad net žymiai padidintas atlyginimas nepanaikins korupcijos, jeigu jai bus sudarytos sąlygos ar jeigu asmuo bus į tai linkęs.

Kita vertus, jeigu 60 procentų Lietuvos gyventojų, kaip rodo apklausos, yra pasiryžę spręsti iškilusias problemas duodami kyšį, tai yra kur kas gilesnės priežastys ir ne vien kelių policija turi problemų. Tuos dalykus reikia spręsti sistemiškai – kad gyventojai patys nebūtų linkę duoti kyšių. Tokių bandymų yra tikrai labai daug. 

Kai pradėta bausti ne tik imančius, bet ir bandančius duoti kyšį, tiesiog užplūdo faktai apie siūlomus kyšius. Mes net buvome traukiami per dantį, kad fiksuojame tokius faktus, kai žmonės siūlo 20 ar 40 litų kyšį. Tačiau pastaruoju metu faktai rodo, kad pareigūnai atsisako net 500 eurų kyšio, o tai yra praktiškai pareigūno mėnesio atlyginimas. Taigi, žingsniai policijos sąmoningumo link tikrai yra daromi. Deja, teigti kad tai absoliučiai išgyvendinta negaliu.

Jums dažnai tenka bendrauti su kolegomis iš užsienio, veikla TISPOL organizacijoje. Kokiomis problemomis skundžiasi kolegos iš kitų šalių?

Problemos išties panašios. Europoje įvardijami trys pagrindiniai žudikai keliuose: tai greitis, alkoholis ir neužsegti saugos diržai. Galima sakyti, kad ta pati tendencija ir Lietuvoje.

Mes turim dar vieną faktorių – pėstieji. Jeigu pažvelgsime į avaringumo struktūrą, tai trečdalį žuvusių Lietuvos keliuose sudaro pėstieji ir iš jų apie 80 procentų – tamsiu paros metu. Šiuo atžvilgiu mes išsiskiriame iš Vakarų Europos.

Dar viena tendencija – motociklininkai, kurie sudaro apie dešimt procentų žuvusiųjų Europos mastu. Tai atspindi ir mūsų statistika.

Žinoma, yra ir regionų skirtumai. Pavyzdžiui, kolegos iš Rumunijos norėjo, kad viena iš TISPOL prioritetinių sričių pernai būtų raitelių ir važnyčiotojų kontrolė. Man atrodė keista, tačiau šioje šalyje yra tikrai nemenkas vežimų ir arklių parkas, keliuose daug konfliktinių situacijų.

Na, o mes technikos prasme tikrai niekuo neatsiliekam nuo kolegų iš Vakarų, o kai kur ir lenkiam juos. Labai pasitarnavo iki krizinis laikotarpis, kai buvo galima įsigyti tiek transporto priemonių, tiek moderniausių greičio matavimo priemonių, kitų įrengimų.

Atsiliepimai apie mūsų šalių iš TISPOL yra tikrai geri, sakyčiau galbūt mes net lyderiaujam Baltijos regione. Latviai įstojo į TISPOL mums tarpininkaujant tik prieš dvejus metus. Jie intensyviai konsultuojasi su mumis, skambina man ir klausia kokia galėtų būti mūsų bendra pozicija vienu ar kitu klausimu.

Tai organizacija, kuri teikia gerą praktiką, metodologiją tiriant pažeidimus ar eismo įvykius, organizuoja bendrus mokymus, teikia pasiūlymus ES komisijai eismo saugumui gerinti, tad jos veikla tikrai naudinga.

Pėstieji yra ko gero skaudžiausia tema. Su vairuotojais lengviau susitvarkyti, bet ką daryti su pėsčiaisiais, kurie išeina naktį į gatves? Juk policininko nepastatysi ant kiekvienos sankryžos?

Policijos patruliai taip pat skundžiasi, kad su sulaikytu pėsčiuoju, ypač neblaiviu, sugaištama tiek pat laiko, kiek ir su girtu vairuotoju. Jam reikia įforminti neblaivumą, užpildyti nemažą kiekį dokumentų, dažnai tenka nustatyti jo tapatybę, nes jis neturi dokumentų, o tam jį reikia gabenti į nuovadą. Atokesnėse vietose tenka įveikti keliasdešimt kilometrų atstumą. O galų gale jam skiriama bauda – 80 litų. Dviejų pareigūnų sugaištas laikas ir darbo sąnaudos yra kur kas brangesnės.

Buvo būgštavimų, kad tai bergždžias darbas, bet jeigu pernai iš 297 žuvusių keliuose 111 yra pėstieji, tai tikrai yra didelė problema. Kol kas tikėtis kad kelkraščiai bus apšviesti artimiausiu laiku yra sunku, tad šiandien dirbame dviem kryptimis – prevencine ir taikome nuobaudas.

Pastaraisiais metais išdalinome beveik 5 milijonus nemokamų atšvaitų. Pastaruoju metu pastebime ir pozityvių tendencijų – kaimo parduotuvėlėse atsiranda atšvaitai. Aišku, ne visose.

Man teko susidurti su tokiu atveju: atėjus į parduotuvę pardavėja pasakojo, kad va, žmogelį vakar mašina partrenkė. Atėjo žmogus iš vakaro į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį, paliko batoną ir išėjo, o gyvena kitoje pusėje kelio. Mašina mirtinai partrenkė. Paklausus, ar jis turėjo atšvaitą, pardavėja net nežinojo kas tai per daiktas. Niekas nesusimasto apie tai, kad paprastas atšvaitas gali išsaugoti gyvybę.

Ar galėtumėt palinkėti vairuotojams ko nors pavasario proga?

Vairuotojams – gero kelio ir saugių kelionių, kad nebrangtų kuras ir kad automobiliai patikimai tarnautų. Žinoma, svarbiausia – pagarbos ir atsargumo vienas kitam. Atrodo nieko nekainuojantys dalykai, bet turintys milžinišką vertę – išsaugantys jūsų ir mūsų gyvybes.

Interviu galite pamatyti ir vaizdo siužete.

VIDEO: Autopilotas 04 29 Policija

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas