Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gruodžio 3d. 15:17

M.Skuodis: iki 2024 metų turėtų nelikti valstybinių žvyrkelių gyvenvietėse

Medaus gatvė Vilniaus rajone
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Medaus gatvė Vilniaus rajone
Susisiekimo ministerija planuoja kasmet keliams skirti po 0,5 mlrd. eurų, tris kartus didinti finansavimą dviračių takams, o iki 2024 metų pasiekti, kad gyvenvietėse nebeliktų valstybinių žvyrkelių, kurių bendras ilgis siekia 110 kilometrų.

Šiuos ir kitus šalies kelių plėtros ir priežiūros strategijos pokyčius iki 2035 metų penktadienį ministerijos atstovai Vilniuje pristatė miestų ir rajonų merams.

„Padarėme tai, ko visi prašė – paskelbėme ilgalaikį planą ir pirmą kartą merams pristatėme, kokie yra mūsų prioritetai“, – žurnalistams sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, tarp prioritetinių darbų yra kelio Vilnius–Kaunas pertvarka į magistralę, Lietuvos „gėdos kelio“ Vilnius–Utena rekonstrukcija, „Via Balticos“ atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos užbaigimas ir kiti projektai.

„Kai kur yra numatytos aiškios datos, kai kur yra tik prioritetas, o su datomis ir konkrečiomis sąmatomis grįšime vėliau“, – sakė ministras.

M.Skuodžio teigimu, strategijoje daug dėmesio skiriama kelių būklės gerinimui – keturi iš 10-ties valstybinės reikšmės kelių šiuo metu neatitinka reikalavimų.

„Sieksime, kad iki 2024 metų prastos būklės kelių Lietuvoje sumažėtų bent 5 proc. iki 33 proc.“, – sakė susisiekimo ministras.

Jo teigimu, jeigu bus tinkamas finansavimas, po dešimties metų žvyrkelių problemos nebeliks.

„Bent jau iki 2024 metų turėtų nebelikti 110 kilometrų valstybinių žvyrkelių per gyvenvietes, nes tai yra gyvenimo kokybės klausimas, kad gyvenvietės nebedulkėtų“, – aiškino ministras.

Pasak M. Skuodžio, plane numatyta triskart didinti finansavimą dviračių takams šalia valstybinės reikšmės kelių – Iki 2035 metų tam norima skirti 328 mln. eurų ir nutiesti apie tūkstantį kilometrų takų per visą Lietuvą.

Vyriausybė rudenį pritarė kelių finansavimo pertvarkai, ji šiuo metu svarstoma Seime. Pagal ją 67 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų būtų skirta valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Naudojant tokį modelį, savivaldybių finansavimas, palyginti su 2021 metais padidėtų apie 21 proc.

Tikimasi, kad Seimui pritarus nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 metų pradžios.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet finansavimas keliams palyginti su praėjusiais metais sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 798 mln. eurų 2020 metais iki 592 mln. eurų šiemet. Anot ministerijos, susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. kilometrų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas