Nors „Volkswagen“ bagiai kadaise buvo naudojami ir sportui, Meyersas šią transporto priemonę matė kaip automobilį paplūdimiui. Tai – pramoginė mašina, pasižyminti labai mažu svoriu, neprilygstamu manevringumu ir žavinčiu paprastumu. Bagių rinkiniai paplito JAV ir Europoje, taip buvo modifikuojami šimtai Vabalų. Bet „Škoda“ bagių istorija prasidėjo kitaip – kompanijos bagiai pirmiausia išvažiavo į dulkėtą autokroso trasą.
Škoda bagis – čempionas
1969 metais įvyko pirmosios Čekoslovakijos autokroso lenktynės. Autokrosas – tai automobilių sportas, kuriame varžomasi žvyrinėse ar mišriose trasose. Šiais laikais autokroso automobiliai gali būti labai technologiškai pažangūs, tačiau pirminė autokroso idėja buvo pakankamai primityvių, pigių automobilių lenktynės mažose ir lengvai stebimose trasose. 1970 metais į šią sporto šaką įsiliejo ir „Škoda“ – komandos lenktynininkas Milanas Židas iš karto nugalėjo mažesnių nei 1 litro variklių klasėje. Jis važiavo stipriai modifikuotu „Škoda 1100 MB“, bet komanda tikėjo, kad šiam sportui galima paruošti ir visiškai specializuotą automobilį.
Taip 1971 metais į autokroso trasą žengė bagiai, sukurti „Škoda 100“ ir 110 L pagrindu. Sutrumpintos ratų bazės automobiliams suteikė manevringumo, o minimalistiniai kėbulai stipriai sumažino šių mašinų svorį. Milanas Židas nugalėjo mažesnių nei 1 litro variklių kategorijoje, o šiek tiek galingesnį bagį vairavęs Oldřichas Brunclíkas dominavo per vieną pakopą aukštesnėje klasėje.
Visgi 1972 metais „Škoda“ pasitraukė iš autokroso arenos, nes iššūkių čia buvo nedaug (gamyklinė komanda daugiausiai varžėsi su mėgėjais) ir automobilių gamintojas norėjo susikoncentruoti į rimtesnes ralio lenktynes. Tačiau jei čia baigtųsi „Škoda“ bagių istorija, apie juos net nebūtų verta pasakoti, tiesa?
„Škoda“ bagis entuziastams?
Vienas iš esminių Meyerso bagio principų – žema kaina. Tiesą sakant, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtent Vabalai ir buvo naudojami bagiams. Europoje buvo ir pigesnių automobilių, kurie pasižymėjo šiek tiek panašia konstrukcija – galiniais varomais ratais ir varikliu gale. Kai kurie jų nešiojo „Škoda“ logotipą.
-
Kodėl „Jaguar F-Type“ po kapotu turi porą oro pagalvių: atsakymą padės rasti „Ferrari“
-
Jaunesnis nei atrodo ir slepiantis gamintoją mažylis: durelių vyriai tapo dizaino dalimi
-
BMW ir „Volkswagen“ karo dėl „Rolls-Royce“ rezultatas – „nesisukantys“ ženklai ant ratlankių
-
Miesto visureigis „nepadoriu“ pavadinimu: „Daihatsu Naked“ – mažytis ir genialiai paprastas
Belgas Francois Vernimmenas dar 1971 metais ėmė konstruoti bagius ant „Škoda 100“ bazės. Jis pašalino automobilio kėbulą ir viską, kas jam nebuvo būtina, 16 cm sutrumpino ratų bazę, įrengė primityvų medžiaginį stogą. Bagis išsaugojo tą patį 1 litro 31 kW variklį ir keturių laipsnių mechaninę transmisiją. Vernimmeno kūrinys Belgijoje pristatytas 1972 metais ir netrukus po to buvo pardavinėjamas nedideliais kiekiais.
Tuo pat metu bagius „Škoda“ automobilių pagrindu kūrė ir italų firma „Motorest“, kuri šiaip jau užsiiminėjo šios markės automobilių importu. Čekai visą tai stebėjo ir vis dairėsi į kampe numestą autokroso bagį. Negi tai nėra pražiopsota galimybė užsidirbti eksporto rinkoje?
1974 metais „Škoda“ ėmėsi bagio projekto, žymėto skaičiais 736. Inžinieriaus Josefo Čecho vadovaujama komanda modifikavo „Škoda 110L“ automobilį – pavertė jį bagiu. Ratų bazė sutrumpėjo iki 2 metrų, tačiau atvirame salone vis tiek buvo keturios sėdynės. Pirmąjį prototipą sukonstravo patyrę „Škoda“ inžinieriai, dar keturis – studentai, kurie tuo metu gamykloje mokėsi automobilių gamybos paslapčių. 1976-ųjų vasarą prasidėjo „Škoda 736“ bagio bandymai.
Žinoma, pati bagio idėja yra susijusi su „Volkswagen“ ir be Meyerso kūrinio nebūtų ir „Škoda“ bandymų. Tačiau „Škoda 736“ nėra panašus į tuos linksmus stiklo pluošto automobilius, siautusius Kalifornijos paplūdimiuose. Vienas iš didžiausių skirtumų – „Škoda“ bagio kėbulas yra metalinis. 3,32 metrų ilgio automobilis svėrė 710 kg – šimtu kilogramų daugiau nei Meyerso kūrinys.
„Škoda 736“ gale buvo 1,1 l keturių cilindrų variklis, išvystantis 33 kW galią ir 74 Nm sukimo momentą. Kaip ir priklauso tikram bekelės automobiliui, gale buvo sumontuotas ir atsarginis ratas. Priekyje buvo 40 litrų degalų bakas, radiatorius ir akumuliatorius. „Škoda 736“ turėjo nuimamą medžiaginį stogą, o galinę sėdynę buvo galima paversti erdvių bagažo skyriumi.
Bandymų metu „Škoda 736“ nuvažiavo net 30 tūkstančių kilometrų. Inžinieriai buvo labai patenkinti sportišku ir žaismingu automobilio charakteriu. „Škoda“ bagis galėjo pasiekti 107 km/val. greitį ir buvo stebėtinai ekonomiškas. Bet, kaip galite įsivaizduoti, tokių automobilių istorija raudonose šalyse visada turi liūdną pabaigą.
„Škoda“ bagio pabaiga
Čekoslovakija nuo pat amžiaus vidurio buvo socialistinė respublika. Kaip tikriausiai žinote, šalia kitų siaubingų trūkumų ši santvarka neleidžia kurti išskirtinių pramoginių automobilių (esame aprašę pavyzdžių iš tos pačios Čekoslovakijos, Lenkijos ir Sovietų sąjungos). Taigi bagių kultūrai ši šalis nebuvo pati tinkamiausia, juolab, kad ir prieigos prie jūros Čekoslovakija neturėjo, kaip ir paplūdimių kultūros.
„Škoda“ inžinieriai bandė įtikinti kompanijos vadovybę, kad 736 neprieštarauja darbo liaudies dvasiai. Buvo teigiama, kad bagius galėtų naudoti ir policijos ar pasienio kontrolės pareigūnai. Tačiau jokie argumentai nebuvo išgirsti ir „Škoda 736“ buvo nustumtas į stalčių.
Vienas „Škoda“ bagis dar ilgokai dirbo Prahos oro uoste – jis rodė lėktuvams kelią. Dabar vienas 736, kurį 2017 metais restauravo jo kūrėjai, yra eksponuojamas „Škoda“ muziejuje Mlada Boleslave.
