Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Metai po viešojo transporto pertvarkos Vilniuje: ką išmokome?

Naujieji Vilniaus autobusai „Castrosua“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Naujieji Vilniaus autobusai „Castrosua“
Šaltinis: eBus.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne kiekvienas įvykis sostinėje sukelia tokias diskusijų audras, kokias praėjusių metų vasarą sukėlė dar tik planuojamas Vilniaus viešojo transporto tinklo optimizavimas. Baimintasi, jog iš esmės pakeitus viešojo transporto sistemą, mieste kils chaosas, žmonės nesulauks reikiamo autobuso ar troleibuso, nežinos, kaip susiplanuoti kelionę ar sumokėti už ją. Tačiau pirmųjų metų rezultatai rodo: naujoji viešojo transporto sistema pasiteisino, o miestiečiai jau spėjo prie jos įprasti.

Štai po pirmosios savaitės atlikta apklausa parodė, kad teigiamai viešojo transporto pokyčius vertino 47 proc. vilniečių. Po dviejų mėnesių teigiamai juos vertino jau 63 proc. žmonių

Dėmesys – viešinimui

„Žinodami, kaip sunkiai žmonės priima bet kokias viešojo transporto pertvarkas, prieš keisdami sistemą iš esmės, itin daug dėmesio skyrėme aiškinamajam darbui. Kiekvienas vilnietis, atvėręs „Susisiekimo paslaugų“ internetinį puslapį, galėjo iš anksto susipažinti su naujaisiais maršrutais, nauju viešojo transporto tinklu“, – sako savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė.

Be abejo, prieš diegdami naująją sistemą, sulaukėme neigiamų atsiliepimų, tačiau sistemai pradėjus veikti, miestiečiai prie jos įprato grečiau nei tikėjomės

Pasak jos, iš pradžių sulaukta nemenko pasipriešinimo. „Be abejo, prieš diegdami naująją sistemą, sulaukėme neigiamų atsiliepimų, ypač – dėl privačių vežėjų, kurių sutartys dėl keleivių vežimo baigėsi liepos pirmąją, o jų pratęsimas ar naujų sutarčių sudarymas nebuvo numatytas. Tačiau sistemai pradėjus veikti, miestiečiai prie jos įprato grečiau nei tikėjomės“, – sako M. Gusarovienė.

Dar prieš prasidedant pertvarkai miestiečiai baiminosi, jog, atskyrus papildomas juostas autobusams, drastiškai didės automobilių spūstys mieste, neliks visiems įprastų maršrutų autobusų bei troleibusų. Vilniečius gąsdino ir tai, kad reikiamos vietos nebepavyks pasiekti viena transporto priemone – teks persėsti, kai kuriais atvejais – ir ne kartą.

„Miestiečiams atrodė, kad tokiu atveju kelionė neišvengiamai brangs – daugelis dar nebuvo susipažinę su 30 ar 60 minučių galiojančiais elektroniniais bilietais. Dalis miestiečių bijojo, jog nemokės šiais bilietais naudotis, todėl pirmąjį mėnesį gerokai padaugėjo vairuotojų parduodamų bilietų“, – apie išankstines vilniečių nuostatas pasakoja M. Gusarovienė.

Jos teigimu, rengiantis optimizuoti maršrutus, buvo svarbu į tinklo kūrimo procesą įtraukti ir vilniečius. „Skatinome juos teikti pasiūlymus dėl maršrutų. Vien elektroninių paštu gavome daugiau nei 600 laiškų. Į visus juos stengėmės įsigilinti, išnagrinėti“, – kalba M. Gusarovienė.

Pasak jos, viešojo transporto tinklas ir iki pertvarkos buvo neblogai išplėtotas, tačiau siekiant pagerinti sistemos efektyvumą, pokyčiai buvo būtini. Pagrindinės problemos, trukdžiusios dirbti efektyviai – maršrutų dubliavimasis, neintegruotas privačių vežėjų aptarnaujamų maršrutų tinklas ir skirtingos bilietų sistemos, taip pat nebuvo subalansuota transporto priemonių talpa.

Permainos – būtinos

Po pirmosios savaitės atlikta apklausa parodė, kad teigiamai viešojo transporto pokyčius vertino 47 proc. vilniečių. Po dviejų mėnesių teigiamai juos vertino jau 63 proc. žmonių

Optimizuoti viešąjį transportą buvo būtina ir dėl itin sudėtingos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ finansinės situacijos; 2011-ųjų pradžioje savivaldybės įsiskolinimai įmonei siekė 183 mln. Lt. Nors vėliau įsiskolinimus pavyko sumažinti iki 111 mln. Lt, situacija negerėjo. Norint išlaikyti viešąjį transportą bei pagerinti jo kokybę iš turimų resursų, pertvarkos būtinai reikėjo.

„Rengdami viešojo transporto pertvarką, visų pirma siekėme į vieningą viešojo transporto susisiekimo sistemą integruoti maršrutinius taksi, taip pat privačius maršrutinius autobusus. Dar vienas prioritetas – įdiegti greitųjų autobusų maršrutus, panaudojant esamas ir formuojant naujas viešajam transportui skirtas eismo juostas taip pat teikiant jam prioritetą ties sankryžomis“, – kalba M. Gusarovienė.

Rengiantis viešojo transporto optimizavimui, padedant ekspertams iš Prancūzijos, parengtas naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas. Atsiradus greitųjų autobusų maršrutams, padidėjo transporto priemonių greitis, sumažėjo intervalai pagrindinėse miesto viešojo transporto arterijose.

„Iš pradžių skeptiškai priėmę permainas, miestiečiai prie naujosios sistemos gana greitai įprato. Štai po pirmosios savaitės atlikta apklausa parodė, kad teigiamai viešojo transporto pokyčius vertino 47 proc. vilniečių. Po dviejų mėnesių teigiamai juos vertino jau 63 proc. žmonių. Greitųjų autobusų maršrutų atsiradimą teigiamai įvertino 76 proc. respondentų“, – kalba M. Gusarovienė.

Permainos

Važinėti greitaisiais maršrutais skirtos talpesnės transporto priemonės, pakeisti tvarkaraščiai. „Koregavome ir maršrutui įveikti skirtą laiką. Šis procesas vyksta ir dabar – turėdami visus duomenis apie viešojo transporto priemonių judėjimą, jų vėlavimus bei skubėjimus, prireikus keičiame eismo tvarkaraščius“, – sako M. Gusarovienė.

Mūsų atliktos apklausos rodo, kad svarbiausias rodiklis keleiviams yra kelionės greitis. Jei tam tikrą atstumą įveikti greičiau galima autobusu ar troleibusu, verta nuosavą automobilį palikti namuose

Keleiviams ypač patogu, jog skirtingose transporto priemonėse galioja vienoda atsiskaitymo už važiavimą sistema, visur galima atsiskaityti Vilniečio kortele, kai kuriuose maršrutuose dirbantys privatūs vežėjai integruoti į bendrą tiek maršrutinio tinklo, tiek bendrą bilietų sistemą.

Viešojo transporto priemonių greitis didėjo ne vien dėl greitųjų maršrutų autobusų – mieste atskirta 13,5 kilometro papildomų viešajam transportui skirtų juostų. Dabar iš viso Vilniuje jų yra apie 35 km, artimiausiu metu numatyta  specialiųjų juostų plėtra. Tai padėtų didinti autobusų bei troleibusų greitį, taip pat pritraukti į viešąjį transportą daugiau keleivių.

„Mūsų atliktos apklausos rodo, kad svarbiausias rodiklis keleiviams yra kelionės greitis. Jei tam tikrą atstumą įveikti greičiau galima autobusu ar troleibusu, verta nuosavą automobilį palikti namuose“, – kalba M. Gusarovienė.

Nors po pertvarkos padaugėjo žmonių, keliaujančių su persėdimais, kelionės trukmė nepailgėjo. „Tiesa, iš pradžių žmonės nežinojo, kaip rasti optimalų maršrutą, kaip patogiau keliauti. Dabar net ketvirtadalis keleivių keliauja greitųjų maršrutų autobusais, jie ypač populiarūs tarp miestiečių“, – kalba M. Gusarovienė.

Optimizavus viešojo transporto sistemą, pagerėjo ir vežėjų finansinė situacija. „Kadangi nuo praėjusių metų sausio 1-osios sumažintas PVM viešajam transportui, sunku pasakyti, kas turėjo didesnės įtakos vežėjų pajamų didėjimui. Tačiau per praėjusius metus bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ surinko 15 proc. daugiau pajamų. Tiesa, padidėjo ir kompensacijų už lengvatinius bilietus poreikis iš savivaldybės. Tačiau kompensacijų už nuostolingų, tačiau visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą poreikis sumažėjo 28 proc.“, – aiškina M. Gusarovienė.

Mūsų ateities planuose – padaryti viešąjį transportą patogų visiems, kad kuo mažiau gyventojų važiuotų nuosavais automobiliais

Ateities tikslai

Pasak M. Gusarovienės, vienas iš ateities planų – integruoti ir aplinkinius regionus į bendrą viešojo transporto sistemą.

„Apie 200 tūkst. žmonių kasdien važiuoja iš rajonų dirbti į Vilnių. Ten galioja kita bilietų sistema, tad kol nėra integruotos viešojo transporto sistemos, žmogui nėra patogu planuoti savo keliones viešuoju transportu. Todėl mūsų ateities planuose – padaryti viešąjį transportą patogų visiems, kad kuo mažiau gyventojų važiuotų nuosavais automobiliais, taip pat mažinti transporto spūstis, tuo pačiu oro taršą ir pan.“, – aiškina M. Gusarovienė.

Jau šiais metais skelbiamas konkursas ir privatiems vežėjams. „Su laimėjusiais bus sudaromos ilgalaikės sutartys. Jie keleivius Vilniuje galės vežti septynerius metus, su galimybe sutartis pratęsti dar trejiems metams“, – sako Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento atstovas Kastytis Lubys.

Beje, konkursai bus skelbiami ne tik privežamiesiems, bet ir pagrindiniams Vilniaus miesto maršrutams. „Iš viso numatoma į privačiųjų vežėjų rankas perduoti penkis pagrindinius autobusų maršrutus. Tikimasi, kad keleivius veš 40 standartinių dviašių autobusų, jų metinė rida sieks 2,56 mln. kilometrų. Privatiems vežėjams atiteks 19 privežamųjų autobusų maršrutų, kur dirbs 43 mažos talpos autobusai. Skaičiuojama, kad jų metinė rida sieks 4,12 mln. kilometrų“, – aiškina K. Lubys.

Be šių naujovių, svarstoma galimybė mieste diegti naują, galingesnę viešojo transporto rūšį.

„Rengiame papildomą sostinės tarybos sprendimą, kur bus numatyta teikti prioritetą viešajam transportui mieste, taip pat pirmenybę pravažiuojant šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Viešojo transporto optimizavimas toliau bus vykdomas etapais. Iš pradžių mieste gali atsirasti BRT sistema, vėliau – galingesnė transporto rūšis, atitinkanti tramvajaus paramentrus. 2016-18 m. numatomas pirmasis darbų etapas. Šiuo metu rengiami planai bei konkurso sąlygos. Viešojo transporto sistemos optimizavimo rezultatai drąsina, taigi ir toliau žadame kelti viešojo transporto prestižą“, – sako Kastytis Lubys.

eBus.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas