Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 17d. 09:02

Naudotų automobilių prekyba skęsta šešėlyje: apgauti pirkėjai ir apvogta valstybė

Asociatyvinė nuotrauka: autovežis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Asociatyvinė nuotrauka: autovežis

Naudotų automobilių prekyba yra viena mažiausiai legalių sričių Lietuvoje. Bene kiekvienas turguje automobilį pirkęs lietuvis galėtų papasakoti istoriją, kaip mašinos pardavėjas nuslėpė savo veiklos pelną ir nesumokėjo mokesčių.

„Manau, kad apie 80 proc. prekybos vyksta nelegaliai“, – teigia daugiau nei dvidešimt metų automobilių prekyboje besisukantis vyras, 15min nenorėjęs atskleisti savo vardo. Pavadinkime jį Vytautu. Vyras teigia, kad paties įmonė dirba sąžiningai – moka atlyginimus ne vokeliuose, neklastoja pardavimo dokumentų ir moka visus mokesčius už parduodamus automobilius. Tačiau konkurencija sunkėja.

Problema – nelegalūs „perekūpai“

Nelegaliai dirbančių „perekūpų“ nemažėja. Jeigu įmonės ar verslo liudijimus turintys asmenys moka mokesčius, tai be jokių dokumentų dirbantys žmonės nemoka nieko. Priešingai – netgi gauna.

„Kas pardavinėja mašinas? Žmonės, kurie gauna pašalpas ir yra bedarbiai. Ir dabar galiu nurodyti tris-keturis žmones, kurie registruoti Darbo biržoje. Jie pardavinėja mašinas po 15 tūkst. eurų. Mačiau neseniai: atvažiuoja trys autovežiai, visų ant jų esančių automobilių vertė – gal pusė milijono. O pardavėjas oficialiai – bedarbis. Matau viską, kas vyksta aplink – juk ten pat pat dirbame. Ir jeigu mes, legalūs verslininkai, turime visus mokesčius sumokėti, tai to „perekūpo“ išlaidos – tik skelbimo įdėjimas internete“, – teigė Vytautas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gariūnų verslo centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gariūnų verslo centras

Jis prisimena, jog dar prieš kelerius metus, iki pasikeičiant Muitų sąjungos importo mokesčiams, fizinis asmuo negalėdavo sudaryti eksporto sutarties. Automobilius parduodavo tik įmonės, tad sukčiauti galimybių būdavo mažai. Šiandien eksporto iš esmės nebėra – liko tik vidaus rinka.

Patikrinti juk lengva. Pamatai automobilį – kieno jis? „Užpajamuotas“? Kodėl? Ir rašai baudą. Vienam, kitam – ir po savaitės visi legalūs taps.

„Taip sudėtinga dar niekada nebuvo per daugiau nei dvidešimt metų. Visi šneka, kad blogai gyvenam, galėtumėm geriau, bet tam reikia mokėti mokesčius. Visi žiūri, kaip patys gyvena, o kad nieko į biudžetą neįneša – jau nesvarbu“, – savo požiūrį dėstė naudotų automobilių pardavėjas.

Žmonės „nori“ būti apgauti

Vytautas piktinosi, kad niekada nėra matęs Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamų patikrinimų Gariūnų turguje, nors kiekvienas toks reidas padėtų išaiškinti bent dalį nelegalų.

„Per visą darbo istoriją neprisimenu nei vieno patikrinimo. Girdėjau, Marijampolėje, Utenoje ar Kaune mokesčiai pasirodo, Vilniuje – ne. Patikrinti juk lengva. Pamatai automobilį – kieno jis? „Užpajamuotas“? Ne? Kodėl? Ir rašai baudą. Vienam, kitam – ir po savaitės visi legalūs taps“, – tikino pardavėjas.

Kita, jo manymu, didelė problema – nurodomi neteisingi duomenys pirkimo-pardavimo sutartyse. Ne paslaptis, kad anksčiau populiariausia automobilių pardavimo suma buvo 100 litų, dabar – 50 arba 100 eurų. Nors už tokią kainą parduodamos mašinos nerasi jokiame užkaboryje, tačiau pardavėjai, norėdami nedeklaruoti gauto pelno, nurodydavo būtent tokią pardavimo kainą.

Perpardavėjai „popieriuose“ neegzistuoja

Kita, šiais laikais aktualesnė problema – perpardavėjų slapstymasis šešėlyje. Lietuvis pardavėjas, pirkdamas mašiną Vokietijoje, paprašo vietinio ne iki galo užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį („kaufer‘į“), nerašant lietuvio duomenų ir galutinės kainos.

Tada „perekūpas“ mašiną parduoda jau tėvynėje ir prašo pirkėjo užpildyti trūkstamas „kaufer‘io“ dalis. Taip lietuvis automobilį „įsigyja“ tiesiogiai iš vokiečio, sandoryje nedalyvaujant perpardavėjui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gariūnų verslo centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gariūnų verslo centras

„Perekūpas“ tokiu atveju nuslepia gautą pelną ir galimai veiklą vykdo net neturėdamas jai leidimo. Lietuvis pirkėjas nusiperka automobilį be jokių garantijų.

„Žmonės taip lengvai atiduoda pinigus, jūs nepatikėsit. Jie yra apgaudinėjami, bet nereikalauja pačių elementariausių dalykų – lietuviškos pirkimo-pardavimo sutarties. Juk atvykęs registruoti automobilį gali sužinoti, kad jis ieškomas - pardavėjas tą gali nuslėpti. Parduodantis žmogus privalo parodyti savo dokumentą ir įrašyti savo, kaip pardavėjo, duomenis sutartyje“, – tikino Vytautas.

Nori su visais popieriais? Tai 200 eurų daugiau kainuos.

Priežastis, kodėl pirkėjai taip lengvai pasimauna ant pardavėjų kabliuko, – kaina. „Nori su visais popieriais? Tai 200 eurų daugiau kainuos“, – neatremiamas argumentas, į kurį daugelis naudotų mašinų pirkėjų atsako vienodai: „Tai gal apsieisim...“

VMI randa milijonus

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys taip pat nedžiugina. VMI 2014-2015 metais vykdė projektą „Ratai“, kurio metu buvo tikrinamos mokesčių inspekcijai įtartinomis pasirodžiusios bendrovės.

Projekto rezultatai iškalbingi: 2015 m. kontroliuotos įmonės sumokėjo 13,1 proc. daugiau mokesčių negu metais prieš tai. Visi šalies mokėtojai, vykdę transporto priemonių pardavimo veiklą, 2015 m. sumokėjo 78,8 proc. daugiau mokesčių nei 2014 m.

2014 metais šia veikla užsiimančių įmonių veiklos pelnas, palyginti su 2013-aisiais, padidėjo net 33,3 proc., o veiklos nuostoliai sumažėjo 51,4 proc. Tose pačiose įmonėse išaugo ir darbo užmokestis – 12 proc.

Kaip pažymėjo Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas, projekto vykdymo metu automobilių remonto ir prekybos veiklą įregistravo 14,1 tūkst. gyventojų.

2015 m. iš viso atlikti 308 kontrolės veiksmai, pravesta 117 pokalbių, išsiųsti 5 laiškai. Po atliktų veiksmų mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 79,65 tūkst. Eur mokesčių, per 100 fizinių asmenų įregistravo individualią veiklą (įskaitant ir pagal verslo liudijimą), surašyti 88 administracinės teisės pažeidimo protokolai (ATPP), pagal kuriuos skirta 5,49 tūkst. Eur baudų.

Apie pažeidimus neretai informuoja patys nesąžiningų pardavėjų ar autoservisų klientai. Nuo 2006 metų, kai buvo įsteigtas VMI pasitikėjimo telefonas 1882 ir galimybė pranešti apie nelegalią veiklą internetu, gyventojai apie nesąžiningus naudotų automobilių prekeivius ir remontininkus pranešė 2,2 tūkst. kartų. Didžiausią dalį – 1,3 tūkst. – sudaro pranešimai apie autoremontininkus ir servisus, po 330 kartų pranešta apie automobilių prekiautojus bei prekybą automobilių dalimis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas