Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 20d. 06:53

Neįgaliųjų vairuotojų dilema: arba apgaudinėti, arba mokėti labai brangiai

Gamyklinė, turguje pirkta pigesnė ir šaltkalvio sumontuota įranga. Patikima, bet daug pigesnė Atvirumo galia
Vytauto Karsoko nuotr. / Turguje pirkta pigesnė ir šaltkalvio sumontuota rankinio valdymo sistema

Pasak neįgalių vairuotojų, ankstesniais metais techninės apžiūros (TA) centruose jie vykdydami naujai įsigyto automobilio, kuriame sumontuodavo rankinio valdymo sistemą, patikrą, neturėjo problemų dėl jos tinkamumo naudoti. Tačiau dabar viskas pasikeitė, o už legalią rankinio valdymo sistemą tenka brangiai mokėti.

Automobilyje sumontuota užsienio gamintojų serijinė rankinio valdymo įranga, įsigyta turguje ar pirkta elektroninės prekybos portale, nesvarbu su ar be dokumentų, TA centruose dirbančių ekspertų buvo apžiūrima, įvertinama, neradus trūkumų pripažįstama tinkama naudoti. Automobilis praeidavo techninę apžiūrą ir VĮ „Regitra“ jis buvo registruojamas kaip rankiniu būdu valdomas automobilis.

Firminė rankinio valdymo įranga brangesnė, tad menkas pajamas turintys neįgalieji toli gražu ne kiekvienas išgali ją nusipirkti, todėl dažnas neįgalusis kreipiasi į nagingą autošaltkalvį, kuris pagamina jam savadarbę automobilio rankinio valdymo įrangą.

Iki šiol, jei automobilyje buvo sumontuota savadarbė rankinio valdymo įranga, pagaminta „auksarankių“ meistrų, techninės apžiūros centre dirbantis ekspertas už papildomą mokestį atlikdavo įrangos ekspertizę, įvertindavo jos saugumą, tinkamumą naudoti ir neaptikus broko automobilio savininkui išrašydavo atitinkamą pažymą, su kuria jis galėjo registruoti transporto priemonę ir sėkmingai naudotis ja.

Su įranga be sertifikato techninės apžiūros nebeįveiksi

Tačiau, pasak neįgaliųjų, jau kuris laikas įregistruoti nusipirktą automobilį su jame įrengta rankinio valdymo įranga tapo problema.

Techninės apžiūros centrų kontrolieriai reikalauja iš automobilio savininko rankinio valdymo įrangos sertifikato, liudijančio jos kokybę, arba rankinio valdymo įrangos techninius duomenis liudijančių dokumentų, išduotų įrangos gamintojo.

Dauguma neįgalių vairuotojų neturi reikiamų dokumentų, nes jų nepateikė buvusieji įrangos savininkai, mat nesugebėjo išsaugoti, o apie dokumentus savadarbei rankinio valdymo įrangai jau ir kalbėti neverta, „auksarankiai“ meistrai su popieriais nedirba, jie dirba su metalu.

Todėl, atvykęs į TA centrą apžiūrai, automobilio su rankiniu valdymu savininkas iš kontrolieriaus išgirdęs reikalavimą pateikti įrangos sertifikavimo dokumentą, prisipažįsta jo neturįs. Tada jo transporto priemonei negalima atlikti techninės apžiūros, o jos valdytojui kontrolierius pataria susirasti įmonę, kurios specialistai galėtų atlikti rankinio valdymo įrangos ekspertizę ir išduoti atitinkamą pažymą (sertifikatą).

Reikalavimai europiniai, bet kišenėse dar vėjai švilpauja

Kaune dirba dvi įmonės „Teida“ ir „Autida“, taip pat viena – Kėdainiuose, montuojančios į automobilius naują, užsieninę rankinio valdymo įrangą bei išduodančios reikiamą dokumentaciją.

Atrodytų, problemos nėra, bet dauguma Lietuvos neįgaliųjų, turėdami kuklias finansines galimybes, neišgali sumontuoti savo automobiliuose jų siūlomos rankinio valdymo įrangos. Tokios įrangos kaina siekia apie 1500 eurų.

Tiesa, valstybė kas šeši metai išmoka 1216 eurų kompensaciją , bet jos pakanka tik dviem trečdaliams naujos rankinio valdymo įrangos įsigijimo bei montavimo kaštų apmokėjimui, o juk dar reikia įsigyti vis brangstantį automobilį.

Vytauto Karsoko nuotr./„Teidos“ ir „Autidos“ meistrų sumontuota įranga
Vytauto Karsoko nuotr./„Teidos“ ir „Autidos“ meistrų sumontuota įranga

Kalbinti UAB „Teida“ technikas Gintaras Stankus bei UAB „Autida“ vadybininkas Algirdas Baltramonaitis pripažino, jog pakankamai darbo, montuojant naują rankinio valdymo įrangą į neįgaliųjų automobilius, jų įmonės neturi.

Per metus abiejose įmonėse sumontuojama tik apie 14 įrangos komplektų. Dauguma jų yra rėmėjų labdara, skirta neįgaliesiems už aktyvią sportinę ar kitokią veiklą. Klientų stinga dėl didelės įrangos kainos.

Abiejų įmonių atstovai teigė, kad jų įmonės neišduoda neįgaliesiems kitur pirktos rankinio valdymo įrangos atitikties keliamiems techniniams reikalavimams sertifikatų.

Pasak A.Baltramonaičio, TA centruose yra ekspertai, tad jie ir turėtų tuo užsiimti, įvertinti įrangos tinkamumą naudoti, jos kokybę ir saugumą. Jis pastebėjo, kad jam dažnokai skambina gyventojai iš įvairių Lietuvos vietovių ir skundžiasi TA centruose dirbančių ekspertų veikla, mat jų keliami reikalavimai skirtingi, nors turėtų būti visur vienodi.

„Kam iš viso reikalingi tokie ekspertai, jeigu jie tingi, o gal ir nesugeba padaryti įrangos brėžinio ir atlikti ekspertizės bei išduoti neįgaliam žmogui reikiamus dokumentus. Kam naudinga ta biurokratija, nejau jų misija tik pinigėlius paimti? Jeigu įranga sėkmingai buvo naudojama Vokietijoje ar kitoje šalyje, vadinasi, ji pripažinta kokybiška, dalyvavo eisme, tai kodėl mažiau pažengusioje Lietuvoje jau nebetinka“, – į vatą žodžių nevyniojo „Autidos“ vadybininkas.

Neįgalieji bando gudrauti

Stengdamiesi neatsidurti gyvenimo šalikelėje bei norėdami neprarasti galimybės savarankiškai nuvykti į darbą, pas medikus, galiausiai į parduotuvę ar kur kitur tvarkyti savų reikalų, neįgalieji bando išsisukti iš tokios padėties, net pažeisdami galiojančias taisykles.

Niekas negali pateikti tokios statistikos, bet tikriausiai dauguma Lietuvos keliais riedančių automobilių su įrengta rankinio valdymo įranga, išskyrus tuos, kurie pirkti užsienyje ar Lietuvoje su jau sumontuota tokia įranga, yra „nelegalai“, nes jų įranga neturi sertifikavimo dokumentų.

Neįgalieji imasi gudrybės. Jų automobilius per techninę apžiūrą, kaip ne rankinio, bet įprasto valdymo transporto priemonę „pravaro“ draugai, giminaičiai, kiti neturintys judėjimo negalios žmonės, po to į juos sumontuojama rankinio valdymo įranga ir tokiu automobiliu važinėjama iki kitos techninės apžiūros. Jos terminui atėjus, procedūra pakartojama.

Jeigu įranga sėkmingai buvo naudojama Vokietijoje ar kitoje šalyje, vadinasi, ji pripažinta kokybiška, dalyvavo eisme, tai kodėl mažiau pažengusioje Lietuvoje jau nebetinka.

Neįgalieji smarkiai rizikuoja

Tiesa, imdamiesi tokių gudrybių neįgalieji smarkiai rizikuoja, jei būna pripažinti kaltais dėl eismo įvykio.

„Lietuvos draudimo“ Žalų išieškojimo grupės vadovas vyresnysis teisininkas Vilius Stankevičius įspėja, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

„Taigi, draudikas nukreiptų regresinį reikalavimą į transporto priemonės valdytoją, o ne techninių apžiūrų centrą. Įstatymas nenumato galimybės draudikui taikyti regresinio reikalavimo TA centrui. Mūsų praktikoje tokių atvejų, kai regresas taikomas techninių apžiūrų centrui, o ne transporto priemonės valdytojui, nebuvo“, – teigia V.Stankevičius.

Draugija nežino, kaip spręsti šią problemą

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko neslėpė, jog žmonės skundžiasi dėl tokių problemų, klausia, ką daryti, bet draugija jiems kol kas niekuo negali padėti.

„Anksčiau neįgaliesiems rankinio valdymo įrangą už kompensacinę kainą montuodavo AB „Puntukas“ darbuotojai. Nors ta įranga dėl savo konstrukcijos netobulumo buvo ir nepatraukli neįgaliems vairuotojams, tačiau ji buvo sertifikuota. „Puntukas“ taip pat teikė ir kitas reikalingas neįgaliems žmonėms paslaugas, sietinas su kompensacine technika už prieinamą kainą. Tačiau „Puntuką“ privatizavo, šiuo metu įmonei iškelta bankroto byla, viskas pasikeitė iš esmės, įmonėje įvykdyta restruktūrizacija, tad nebeliko „Puntuko“, o su juo ir daugumos teikiamų neįgaliesiems paslaugų“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak pirmininkės, šiandien naują švedų, čekų, vokiečių automobilio rankinio valdymo įrangą Lietuvoje montuoja kelios privataus kapitalo įmonės, dvi jų, „Teida“ ir „Autida“, veikia Kaune ir viena Kėdainiuose. Suprantama, jog jos siekia pelno, ir jų montuojamos įrangos kainos tokios, kad Lietuvos neįgaliesiems dar ilgai bus neįkandamos. Kokybės sertifikatus jos išduoda tik pas juos pirktai bei montuotai rankinio automobilio valdymo įrangai.

Vytauto Karsoko nuotr./„Teidos“ ir „Autidos“ meistrų sumontuota nauja ir brangi rankinio valdymo įranga
Vytauto Karsoko nuotr./„Teidos“ ir „Autidos“ meistrų sumontuota nauja ir brangi rankinio valdymo įranga

Ką mano tie, kas reguliuoja „eismą“?

Eglė Kučinskaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, supažindinta su neįgaliųjų patiriamais keblumais ir paprašyta juos pakomentuoti, atsiuntė LTSA patarėjo Olego Pauliukovo pasirašytą komentarą. Jis toks, cituoju:

„Automobilis su neįgaliam žmogui pritaikyta rankinio valdymo įranga turi būti saugus vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Todėl tiek valstybinės institucijos, tiek ir Techninių apžiūrų centrai negali atmestinai žiūrėti į automobilių su rankų valdymo įranga eksploatavimą.

1. Kai rankinio valdymo įrangą į automobilį montuoja įmonė pagal standartą, kurį suderino su LTSA, šiuo metu tai daro UAB „Teida“, tuomet tokiai transporto priemonei techninės ekspertizės atlikti nereikia. Transporto priemonės valdytojui tereikia perregistruoti transporto priemonę (VĮ „Regitra“ pateikti sumontuotos įrangos pažymą) ir atlikti transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą.

2. Kai rankinio valdymo nauja įrangą įsigyjama iš el. parduotuvės (kaip pvz., ebay), natūralu, kad prekė turi turėti instrukciją bei visą gamintojo parengtą informaciją, kurioje detaliai apibūdinama, iš ko pagamintos įrangos detalės, naudojimo vadovas bei atitikimas kokybės reikalavimams.

Sumontavus šią įrangą, būtina atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę. Tokias technines ekspertizes atlieka techninių ekspertizių įmonės. Atliekant automobilio techninę ekspertizę reikia pateikti ekspertui transporto priemonę, minėtą gamintojo įrangos aprašymą arba visus turimus įrangos dokumentus. Jeigu įranga nauja, pažymėta CE ženklu, tinkamai sumontuota, po techninės ekspertizės neturėtų būti problemos gauti teigiamą techninės ekspertizės išvadą. Turint teigiamą ekspertizės išvadą būtina perregistruoti transporto priemonę su naujai pasikeitusiais duomenimis ir atlikti transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą.

3. Ką daryti žmonėms, kurie neturi transporto priemonėje įmontuotos rankų įrangos dokumentų, ar juos įmanoma kažkaip gauti?

Jeigu įranga yra perkama panaudota, jokių dokumentų asmuo neturi, ir tuo labiau sumontuojama atsitiktiniame servise, prieš atliekant techninę apžiūrą reikia atlikti techninę ekspertizę, kurią atlieka techninės ekspertizės įmonės.

Techninės ekspertizės įmonės ekspertas patikrina bei atlieka skaičiavimus, ar įranga sumontuota kokybiškai, ar ji yra saugi, techniškai tvarkinga. Mūsų žiniomis, šios paslaugos 1 valandos kaina apie 35 eurai. Patikrinimas gali užtrukti ir kelias valandas, tad galutinė kaina gali būti kelis kartus didesnė. Po techninės ekspertizės išduodamas dokumentas (techninės ekspertizės pažyma), kurį reikia pateikti atvykus į privalomąją techninę apžiūrą.

4. Jeigu nusiperkamas naujas automobilis ir jau turėta įranga sumontuojama į tą naują automobilį, ar vėl reikia dokumentų?

Šiuo atveju procedūra tokia pati, kaip rašoma antrame punkte.“

Kelių policijos pareigūnai priekaištų neįgaliesiems neturi

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apimančio Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybes, Kelių policijos skyriaus viršininkas, vyresnysis komisaras, Rolandas Gylys, tarnaujantis policijoje jau dvidešimt trejus metus, teigė, kad bent per pastaruosius penkerius metus šiame Lietuvos regione dėl neįgalių vairuotojų kaltės ar rankinio automobilio valdymo įrangos netvarkingumo neužfiksuota nei vieno eismo įvykio.

Vytauto Karsoko nuotr./Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys
Vytauto Karsoko nuotr./Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys

„Dauguma atvejų kelių eismo taisyklėms nusižengiama ne dėl transporto priemonių, o dėl jų vairuotojų kaltės. Viršijamas greitis, vairuojama apsvaigus, pėsčiųjų ir vairuotojų neatsargumas tamsiu paros metu kelyje ir perėjose, štai kur esminė ir nesibaigianti problema. Gyventojai taip pat sunkokai adaptuojasi prie vėlyvo rudens tamsos ir laiko kaitaliojimo, dažnai būna neatidūs“, – pastebėjo Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas