Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, kad žalų, patiriamų velkant automobilį, dažniausiai padaugėja prasidėjus rudens darganoms ir atšalus orams. „Dažniausia avarijų, kylančių vilkimo metu, priežastis – automobiliai velkami išjungtais varikliais. Jie tuomet būna sunkiai valdomi, nes neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvas, automobilio salono šildymo ir vėdinimo bei stiklų apipūtimo sistema. Dėl neefektyviai veikiančių stabdžių prailgėja automobilio stabdymo kelias, neveikiantis vairo stiprintuvas apsunkina automobilio valdymą, tuo tarpu dėl aprasojusių, užšalusių stiklų gerokai sumažėja matomumas“, – pasakoja draudimo bendrovės ekspertas. Pasak jo, neretai kaltas ir nedėmesingumas bei patirties velkant ar būti velkamam stoka – vairuotojams dažnai stinga reikiamų įgūdžių tinkamai įvertinti situaciją ar kritiniais momentais pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vilkimo metu susidūrusios transporto priemonės atsiperka ne tik nežymiais įbrėžimais, neretai pasitaiko atvejų, kai velkama transporto priemonė yra apgadinama nepataisomai. „Vilkimo metu vairuotojų patirtos žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki 10 tūkst. litų“, – teigia N.Giedraitis.
Už vilkimo metu patirtą žalą yra atsakingas automobilio, kuris velka, vairuotojas. Taigi, padėti norėjęs draugas ar šeimos narys turės prisiimti atsakomybę už eismo įvykį
Pasak N.Giedraičio, apmaudžiausia yra tuomet, kai į pagalbą atvyksta draugas ir įvykus eismo įvykiui jis prisidaro rūpesčių. „Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad už vilkimo metu patirtą žalą yra atsakingas automobilio, kuris velka, vairuotojas. Taigi, padėti norėjęs draugas ar šeimos narys turės prisiimti atsakomybę už eismo įvykį“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Siekiant išvengti automobilių susidūrimų velkant, vairuotojai turėtų koncentruoti dėmesį į kiekvieną manevrą, ypač tuomet, kai neveikia stabdžių ir vairo stiprintuvai. Vairuojant būtina galvoti, kaip kiekvienas manevras paveiks kitą vairuotoją ir ar jis jam bus pasiruošęs. Kadangi velkamą automobilį tampa sunkiau sustabdyti, patartina pasirinkti saugų greitį, ypač jeigu kelyje yra daug posūkių ar kelio vingių. Kalbant apie avarinius signalus, vilkimo metu juos neretai įsijungia abu vairuotojai, tačiau tai padaryti turi tik velkamasis, kadangi velkantysis turi įspėti apie būsimus manevrus velkamo automobilio vairuotoją ir kitus eismo dalyvius.
N.Giedraitis atkreipia dėmesį, kad automobilio transportavimas – populiariausia pagalbos kelyje draudimo paslauga. „Pagalbos kelyje draudimo klientams prireikus gali būti atvežami degalai, atsarginiai rakteliai, suteikiamos automobilio saugojimo, kelionės pratęsimo, nakvynės, kai automobilis remontuojamas, paslaugos ir t.t. Tačiau iš visų šių paslaugų populiariausias yra automobilio transportavimas po eismo įvykio“, – teigia N.Giedraitis. Draudimo bendrovės statistika atspindi, kad automobilio transportavimas mieste vidutiniškai kainuoja apie 200 litų, užmiestyje – dar daugiau. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad vertėtų apsvarstyti, ar nereikėtų pasirinkti visą parą pagalbą garantuojančio pagalbos kelyje draudimo, nes šio draudimo kaina – kelis kartus mažesnė už vieno automobilio nuvilkimo mokestį. Be to, nebereikia galvoti, kaip naktį iš lovos išversti artimuosius ir draugus, nebelieka rizikos užkrauti jiems ne pačių maloniausių rūpesčių.
Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet vidutiniškai per mėnesį techninės pagalbos kelyje draudimu naudojasi 80 proc. klientų daugiau nei pernai. Pagalbos kelyje vairuotojams ypač dažnai prireikia įpusėjus rudeniui ir žiemą, kai dėl prastesnio oro ženkliai pablogėja vairavimo sąlygos.
