Variklių gama didelė: pradedant nuo 1,3 iki 3,0 V6. Tiems laikams buvo įprasta karbiuratorius. Tik vienintelis 2,8 V6 buvo pristatytas su degalų įpurškimo sistema. Blogai, kad važiuojant didelių greičiu variklis pradėdavo „šaudyti“. Esant nedidelio svorio, tik kiek daugiau, nei 1 tona, „Capri“ demonstravo nuostabią kėbulo kontrolę.
„Opel Manta“ buvo sukurtas ant „Ascona“ bazės. Gamintojai savo kūrinį pakrikštijo kaip sportinį kupė, tačiau pažiūrėjus į variklių gama tai visai nepasitvirtina. Galingiausias iki pat 1981 metų buvo 77kW turintis 1,9 benzininis variklis. Vėliau, po atnaujinimo pradėti montuoti ir 2,0 benzininiai varikliai, išvystantys 81kW galios. Varikliai buvo patikimi, tik problemų keldavo „Solex“ firmos karbiuratoriai, kuriuos mėgėjai vėliau keisdavo į „Weber“. „Opel Manta“ trauka pasigirti negali, bet jo valdymas ant kelio buvo malonus. Jis puikiai įveikdavo posūkius.
Abu modeliai yra varomi galinių ratų, todėl galima pasimėgauti šoniniu slydimu. „Išeiti“ iš slydimo šie lengvi automobiliai sugeba be didesnių pastangų. Tačiau mažai patyrusiam vairuotojui tai bus kėbulu.
Turint bet kurį iš šių modelių didžiausia bėda yra su dalimis. Tokio amžiaus automobiliai bus jau kiaurai surūdiję. Detalių paieškos priklauso tik nuo to, ką Jūs pažįstate ir kiek sumanei mokate ieškoti senų dalių. Bet kokiu atveju tokia klasika bus gerbiama dar ilgai, o automobilių kainos tik didės.
