Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paragvajus – šalis, kur siestos tradicijas pripažįsta net „McDonald's“

Paragvajaus sostinė Asunsjonas
Edgaro Buiko nuotr. / Paragvajaus sostinė Asunsjonas
Šaltinis: tinklarastis.gf.lt
0
A A

Šių metų Dakaro ralis Pietų Amerikos šalyje Paragvajuje vyksta pirmą kartą, tad ir „General Financing team Pitlane“ komandai, ralyje dalyvaujančioje jau 5-ą kartą, ji yra nauja. Paragvajus ribojasi su Argentina, Brazilija ir Bolivija. Būdama centrinėje žemyno dalyje ši valstybė teisėtai užsitarnavo „Pietų Amerikos širdies“ pravardę.

Nors Paragvajaus sienos kirtimas iš Argentinos komandai nebuvo toks greitas, kaip tikėtasi, mat atvykus į pasienį anksti ryte muitinė buvo uždaryta ir teko beveik tris valandas laukti leidimo įvažiuoti, galimybė bent šiek tiek pažinti naują šalį džiugino.

Paragvajus komandą pasitiko tropiniu 35–40 laipsnių karščiu, žaviomis palmių giraitėmis bei savanos tipo gamta, apdirbtais laukais bei ganyklomis, pilnomis prakaulių stambių gyvulių, plačiomis upėmis (siauriausia, kokią teko matyti važiuojant, buvo platumo maždaug kaip mūsų Nemunas) bei vieną vakarą gerokai visus paskalbusia tropine liūtimi, į kurią patekus lieki kiaurai šlapias mažiau nei per minutę.

Paragvajuje gyvena apie 7 mln. gyventojų, didelė jų dalis – sostinėje Asunsjone, kur ir įsikūrė „General Financing team Pitlane“ komanda, nes būtent šiame mieste buvo paskelbtas Dakaro ralio startas.

Asunsjonas yra didžiausias Paragvajaus miestas ir vienas seniausių miestų Pietų Amerikoje. Istoriniai šaltiniai teigia, kad jis buvo įkurtas apie 1537 m. ispanų konkistadorų. Paragvajaus sostinė – kultūrinis ir ekonominis šalies centras – rymo ant kalvų, kairiajame Paragvajaus upės krante. Šios upės plotis palieka didelį įspūdį, ypač jei tokio dydžio upių nėra tekę matyti anksčiau.

Įdomus faktas tas, kad Asunsjono gyventojų skaičius tarp 1962 ir 2002 m., t.y. per 40 metų – padvigubėjo. Kaip ir kituose didesniuose Paragvajaus miestuose, čia gyvena daugiau moterų, negu vyrų. Ir daugiau nei pusė miestiečių yra jaunesni nei 30 metų.

Miesto klimatas didžiąją metų dalį yra drėgnas ir šiltas. Dėl savo padėties žemyno viduryje Asunsjonas yra ir karščiausia Iberoamerikos sostinė. Vasarą čia temperatūros dažnai viršija 40 °C., ką komandos nariai patyrė savo kailiu. Pirmąją naujųjų metų dieną komandos automobilio termometras popietės laiku rodė 41 laipsnį karščio.

Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas
Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas

Įdienojus tiesiai į galvą krentančius saulės spindulius prie lietuviško švelnaus oro pripratusiems lietuviams iškęsti buvo nelengva. Tik žengus žingsnį iš kondicionuojamų patalpų ar automobilio, čia patenki į karštą klampią oro masę, neuždengtos kūno dalys iš karto pasidengia drėgmės sluoksniu, o trys keturi litrai išgerto vandens paprasčiausiai išgaruoja iš kūno. Prakaitas upeliais bėga tiesiog nuo stovėjimo vietoje, ką jau kalbėti apie aktyvesnį fizinį pajudėjimą.

Internete rašoma, kad Paragvajuje turizmas neišvystytas. Kiek teko pasidairyti po Paragvajaus sostinę Asunsjoną – didelių turistų srautų čia nesimatė, kaip ir turistinių autobusų. O bandant rasti naudingos informacijos, ką šiame mieste verta aplankyti – tiek ji, tiek žmonių rekomendacijos internete buvo labai skurdžios. Visgi tiek, kiek pavyko šią sostinę pamatyti „General Financing team Pitlane“ komandai joje kelias dienas gyvenant ir ruošiantis Dakaro startui, ji, kaip ir visas Paragvajus, ir matyt, didžioji dalis Pietų Amerikos – yra gyvenimo kontrastų vieta.

Vienoje vietoje čia ir prabanga bei turtas, ir visiškas skurdas. Gražiai sutvarkytus turtingųjų rajonus su prabangiomis, video kameromis ir sargybinių saugomomis ištaigingomis vilomis, prekybos centrų ir dangoraižių rajonus keičia ir apleistų sugriuvusių, neprižiūrimų namų, apšiukšlintų gatvių kvartalai. Čia gali rasti ir šiuolaikinį, stikliniu fasadu žibantį biurų pastatą, ir bene 30 aukštų apleistą daugiabutį, kurio dalis langų užkalta kaip negyvenamo, o kituose languose pačiame pastato viršuje – dega šviesa ir tada natūraliai kyla klausimas, ar jame dar veikia liftas.

Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas
Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas

Tą gyvenimo kontrastą dar labiau suvoki, kai gatvėje tave pralenkia prabangus „Lamborghini“ su savimi labai patenkintu vairuotoju, o iš paskos jam rieda senutėlis „Peugeot“, kuriame keleivio vietoje sėdi labai pagyvenusi dama. Ji atsidariusi langą, nes juk automobilyje nėra kondicionieriaus, ir papildomai bando save atvėsinti vėduodamasi vėduokle.

Tik įvažiavus į Asunsijoną, miestas komandos eskortą iš karto įtraukė į dideles popietines spūstis abiejose eismo pusėse. Tačiau kas maloniai nustebino, tai vairuotojų mandagumas – prireikus visam komandos technikos eskortui sankryžoje netikėtai apsisukti, visi vairuotojai kantriai laukė, kol tai įvyko, niekas nepypsėjo ir pro atidarytus langus nešūkavo. Žinoma, galbūt miesto gyventojai kantrūs buvo, nes matė, jog važiuoja Dakaro ralio dalyviai, kuriais daugelis labai žavisi.

Asunsijone – bent jau tam tikrose jo dalyse – klesti gatvės prekyba: sustojus prie šviesoforų, automobilių keleiviams vietiniai siūlo pirkti gaiviuosius gėrimus, bananus, kukurūzų burbuoles, ananasus, telefonų kroviklius ir daugybę kitų valgomų ir smulkių praktiškų daiktų, taip pat siūlo nuplauti priekinį automobilio stiklą. Visgi pardavėjai neįkyrūs, nekrenta ant kapoto ir automobilio neblokuoja, ir langų nagais nebando atidaryti, jei nenori nieko iš jų pirkti. Dirba daugiausiai paaugliai ir jaunuoliai.

Tiesa, tarp stovinčių automobilių eilių naviguoja ir prekeiviai su plačiomis pintinėmis ant galvų, kuriose – išsipūtę papločiai. Komandos narys argentinietis Carlosas papasakojo, kad šie papločiai, vadinami čipa (ispaniškai hipa), labai populiarūs Paragvajuje. Jie kepami iš kukurūzų miltų, o į tešlą deda sūrio gabalėlių. Sakė, nelabai skanu.

Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas
Edgaro Buiko nuotr./Paragvajaus sostinė Asunsjonas

Atskirą žodį reikėtų tarti žaliajai arbatai matei, kurią Paragvajuje, atrodo, geria visi – ir policininkė tarnybos vietoje, ir į Dakaro ralio atidarymą susirinkę žiūrovai, ir šiaip pro šalį gatve einantys. Ne veltui, matyt, Paragvajus yra pagrindinis matės arbatžolių tiekėjas pasaulyje. Į specialius patogiai nešiojamus termosus žmonės įsideda maišelius su ledu, įpila vandens, kurį po to pila į specialų, matei gerti skirtą indelį su arbatžolėmis. Kai lauke 35–40 laipsnių karščio – toks matės arbatos variantas tikrai labai atgaivina.

Ir dar Paragvajuje galioja toks paprotys, kad jeigu tu geri matę ir tavęs kas nors jos paprašo, negali atsisakyti, privalai arbata pasidalinti.

Kalbant apie maistą, Asunsjone neteko susidurti su sunkumais ieškant mūsų skrandžiams įprasto europietiško maisto. Čia valgoma jautiena ir vištiena, daržovės, yra egzotiškų vaisių, o desertai čia labai labai saldūs. Šalia pyragų ir keksų pateikiama skysta karamelė, kad galėtum jos dar ant viršaus užsitepti. Na, kad tik to saldumo nebūtų per mažai. Tik ieškant vietos, kur pavalgyti, reikia nepamiršti, jog Paragvajus – pietų šalis, čia yra toks dalykas, kaip vidudienio siesta. Asunsjone net „McDonald’as“ 16 val. buvo uždarytas popiečio poilsiui.

Po trijų dienų Paragvajaus sostinėje Asunsijone, kur „General Financing team Pitlane“ praėjo administracinę komisiją, „Toyota Hilux“ buvo atlikta techninė apžiūra, ir buvo paskelbta Dakaro ralio pradžia, komanda pajudėjo Argentinos link. Sausio 2 d. po įveikto pirmojo greičio ruožo visi komandos žmonės ir technika keliaus link Argentinos sienos ir sudėtingiausias pasaulio bekelės maratonas paliks pirmą kartą jį priglaudusį Paragvajų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas