Pavasaris, ypač jo pradžia, vairuotojams reiškia ir dar keletą dalykų. Pirma – gatvės, kuriose po žiemos atsiranda šūsnis duobių. Nors progų prakiurdyti padangą važiuojant gatve padaugėja vos nutirpus sniegui, termometrui pradėjus pastoviai rodyti virš nulio esančias reikšmes, tų progų padaugės dar keliskart.
Iš didžiųjų miestų šiuo klausimu norėtųsi išskirti Kauną. Vilniuje kelininkai visą praėjusią žiemą dirbo nuostabiai, tad pavasarį taisant duobes iš jų tikimasi tokio paties darbo tempo ir kokybės. Nuvažiavus į Kauną, apima jausmas, tarsi važiuotum pilku ir nedulkančiu Afrikos žvyrkeliu. Jeigu norite pakeisti padangas kasko draudimo sąskaita, geresnės vietos už Kauną tam nėra – net labai stengtis nereikės.
Nemažai dėmesio skiriama ir naujų kelių statymui bei kapitaliniam kai kurių gatvių remontui. Pavyzdžiui, Vilniuje pirmąjį 2013-ųjų pusmetį bus atnaujintos kelios Senamiesčio gatvės – pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu (liepos–gruodžio mėnesiais) nesinori užsienio diplomatams rodyti gatvėse susiformavusių kraterių. Remontuoti jau pradėta viena tragiškiausių Vilniaus Šventaragio gatvė (pagaliau!), savo eilės laukia dar keli trumpi ruožai.
 |
| Asociatyvi nuotr.: motociklas |
Motociklai – vadinamosios „britvos“
Dviračių transporto priemonių pagausėjimas ypač jaučiamas kovo pabaigoje, kada sniegas jau būna nutirpęs ir saulėta popietė vilioja pakabinti storesnę striukę iki ateinančio spalio. Visą žiemą miestuose važinėjus vien automobiliams, aplinkui pradėję zvimbti motociklai ne vienam vairuotojui padidina kraujospūdį.
Šių transporto priemonių vairuotojus galima labai paprasta sistema suskirstyti į tris dalis: protingi, beveik protingi ir visiškai kvaili. Jeigu protingi paprastai 200 km/h greitį viršija tik „Nemuno žiede“, gana protingi tą daro dar ir autostradoje arba keturias juostas turinčiame kelyje mieste (tada, kai aplinkui nėra automobilių) bei supranta, kad jų pomėgis statistiškai yra dešimtis kartų pavojingesnis už rūkymą, tai neprotingi viską daro atvirkščiai, o jų pomėgio pavojingumo išsiaiškinti neįmanoma.
Nesu priešiškai nusiteikęs motociklininkų, dvigubai viršijančių leistiną greitį naujame Vilniaus aplinkkelyje, atžvilgiu – tik tegul jie tą daro, kai niekam netrukdo. Tačiau kai lekiantis 180 km/h „britvininkas“ įsirėžia į šoną iš šalutinio kelio išlindusiam golfui, motociklininkas turi suprasti, kad 99 atvejais iš 100 dėl avarijos kaltas yra jis pats, o ne „tas golfo vairuotojas be reakcijos“.
Pasiteisinimai, neva „britva“ gatvėje neįmanoma važiuoti mažiau nei 100 km/h“, skamba mažų mažiausiai juokingai. Remiantis tokia teorija, pistoletų savininkai savo įgūdžius turėtų lavinti Senamiesčio gatvelėse taikydamiesi į žmones. Juk realiame gyvenime neužpuls apskritimų su raudonu tašku viduryje pribraižytas popieriaus lapas.
Kiek tenka pastebėti, trečiajai kategorijai priskirtinų motociklininkų gatvėse lieka vis mažiau – tai galima pavadinti natūralia atranka. Tikėtina, kad ir šiemet persėdusių nuo motorolerio prie 1 litro darbinio tūrio variklį turinčio motociklo vairo gatvėse liks dar mažiau. Tad ir kitiems eismo dalyviams priprasti prie tvarkingai važiuojančių motociklų nebus sudėtinga.
 |
| Vilniaus Gedimino prospektas |
Automobiliai
Automobiliniai skrajūnai, kartais pavadinami kelių ereliais, yra aktualus eismo dirgiklis pavasarį. Gatvėse tokie su žieminėmis padangomis rodosi retai arba važiuoja labai atsargiai. Pavasarėjant keliuose turėtų padaugėti „nardytojų“, taupančių posūkių lemputes ir šventai tikinčių, kad eismo juostos pakeitimas kas 50 metrų padės išvengti raudonų šviesoforų.
Gatvėse pasirodys daugiau antros juostos gerbėjų. Jeigu leistinas greitis 60 km/h ir jie važiuoja bent 45, įsivaizduoja, kad apie 70 km/h judančio eismo srauto jie net nepristabdys. Tokie veiksmai šiaip jau net nėra leistini – Kelių eismo taisyklėse sakoma, kad vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo eismo krypties krašto, kas yra vadinamoji pirma juosta.
Tiesa, antros eismo juostos gerbėjų būtent pavasarį padaugėja ir dėl kitos priežasties – po žiemos gatvėse prasivėrusių duobių. Nėra renkama tokia statistika, tačiau kiekvienas bent kartą gyvenime miesto gatve važiavęs žmogus patvirtins, kad pirmoje eismo juostoje paprastai daugiau duobių nei antroje.
 |
| Briedis |
Gyvūnija
Pavasaris kvepia poravimusi ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Ta proga jie mėgsta bėgioti iš vieno miško į kitą, kuris būna kitoje kelio pusėje – ypač balandžio pirmoje pusėje. Smulkesni, kaip kiškiai ar kiaunės, didesnio pavojaus, išskyrus sąžinės graužatį pervažiavus gyvą padarą, nekelia. Susidūrimai su šiais gyvūnais dažniausiai atsiperka buferio apgadinimu bei išgąsčiu.
Kita dimensija yra briedžio partrenkimas. Šie gyviai nepasižymi intelektu ir per kelią bėga bet kada, kad ir traukinys juo važiuotų. Išvengti jų gali padėti tik atsargumas – leistino greičio laikymasis, įspėjamųjų ženklų paisymas (briedžių mėgstamos vietos yra pažymėtos įspėjamaisiais ženklais) ir tinkamas šviesų sureguliavimas.
Tvoros pamiškėse gelbsti mažai – jeigu ūsuriniai šunys ar stirnos jų neperlipa, tai kai kuriems briedžiams jos problemų nesukelia. Taip yra ne tik Lietuvoje – pavyzdžiui, miškingoje Norvegijoje avarijų, kurias sukelia miško gyvūnai, statistika būtų gerokai kraupesnė. Šios šalies draudikai apskaičiavo, kad avarijos su miško gyviais Norvegijai kasmet kainuoja apie 49 mln. JAV dolerių (130 mln. Lt).
 |
| Senamiesčio gatvė |
Pėstieji
Ilgėjantis šviesus paros metas sąlygoja didesnį pėsčiųjų srautą, dėl ko vairuotojams reikia dažniau žvalgytis į pėsčiųjų perėjas. Tiesą sakant, ne tik jas – žiemą „pėsčiųjų perėja toli, tad kelią perbėgsiu bet kur“ atvejų pasitaiko kur kas mažiau nei pavasarį ar vasarą.
Prie pėsčiųjų galima priskirti ir dviratininkus – daug jų migruos miestų Senamiesčiais bei centrinėmis gatvėmis, nemažai bus išgąsdinti nepratusių dairytis į šonus vairuotojų judesiais. Tai galima įvardinti kaip pagrindinį pavasario iššūkį: vairuotojų tolerancija kitiems eismo dalyviams – ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems ar dviratininkams.
