Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 27d. 19:01

Pokalbis 15min studijoje: kada iš miesto centro išnyks automobiliai?

Sakoma, kad Lietuvos didmiesčių centrai tarnauja ne žmonėms, o automobiliams. Senamiestyje nei pasivaikščioti, nei pabėgioti, nei dviratį mintį nėra malonu – troškina išmetamųjų dujų kvapas. O nuo rugsėjo 1-osios dar laukiama ir padidėjusių spūsčių.

Beje, pėstieji Vilniaus senamiestyje vadinami indėnais, nes siaurais šaligatviais vaikšto vorele – visa važiuojamoji dalis atiduota automobiliams.

Ar taip turėtų būti? Juk Oslo centre apskritai nėra vidaus degimo varikliais varomų automobilių, Londonas yra įvedęs ekologijos mokestį, Miunchenas riboja galimybę centre pasistatyti automobilį ilgiau nei kelioms valandoms. Jei per ilgai stovėsi, mokėsi baudą. O Barselonoje neapsimoka nuomotis automobilio, nes centre nebus kur jo pastatyti. Be to, viešasis transportas labai patogus. Rygoje mokestis už parkavimą centre dvigubai didesnis nei Vilniuje (2,5 Eur ir atitinkamai 6 Eur), o už antrą valandą jis dar labiau didėja – iki 8 Eur.

Suprasti akimirksniu

  • Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Susisiekimo ministerijos duomenimis 1999 m. 1000 gyventojų teko 326 automobiliai, o 2018 m. 642.
  • Dviračių takų ilgis didžiuosiuose miestuose taip pat didėja. Vilniaus apskrityje 2017-2018 m. nuo 152 km pailgėjo iki 192 km. Kaune – nuo 184 iki 304 km. Klaipėdos sav. – nuo 92 iki 93 km.

Kiekvienas miestas šią problemą sprendžia savaip. O kokia situacija Lietuvoje? Kodėl per Vilniaus centrą juda tranzitinis transportas? Ar savo funkcijas tinkamai atlieka „Park&ride“ aikštelės? Ar patogu per miestą judėti viešuoju transportu ar dviračiu?

Šiuos klausimus tiesioginėje laidoje aptarėme su mobilumo eksperte dr. Kristina Gauče ir Antonu Nikitinu, Vilniaus Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovu, Susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto komandos vadovu.

Bandėme atsakyti į klausimą, kur šiuo metu yra mūsų didmiesčių vystytojai pagal mąstymo tipą: XX a. viduryje, kai buvo aklai tikima, kad ateitis priklauso automobiliams, todėl jiems reikia sukurti patogią infrastruktūrą – netgi centre. Ar XXI amžiuje, kai galvojama apie darnų judumą – galimybę rinktis patogiausią transporto priemonę, galvojant ne tik apie greitį ir kainą, bet ir apie ekologiją, sveikatą.

Transliaciją žiūrėkite žemiau:

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas