Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po „netikėtos“ žiemos kelininkus užklups dar didesni iššūkiai – pavasario duobės

Duobėta Apasčios gatvė Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Šį pavasarį daugelyje gatvių vėl atsivers duobės.
Šaltinis: 15min
0
A A

„Žiema kelininkus užklupo netikėtai“. Šis posakis iš vairuotojų lūpų greitai dings. Po mėnesio ar dvejų populiariausiu taps kitas – „Asfaltas tirpsta greičiau nei sniegas“. Taip neretai apibūdinamos gatvės, kuriose daugiausia duobių atsiranda būtent pavasarį.

VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas sako, kad žiemos pasekmės kelininkus bei vairuotojus šį pavasarį užklups visu pajėgumu. Priežastis elementari ir nepataisoma – Lietuvos vieta žemėlapyje.

Išskirtinis klimatas

„Lietuvos geografinė padėtis yra itin nepalanki kelių infrastruktūrai – temperatūra nuolat balansuoja tarp teigiamos ir neigiamos. Tai reiškia, kad atšilus orams ar pabarsčius juos druska, nutirpęs sniegas vėliau vėl sušąla ir pažeidžia kelio dangą“, – aiškina specialistas.

VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas

Apskaičiuota, kad Lietuvoje per vieną sezoną temperatūra iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai pasikeičia apie 70-80 kartų. Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose piečiau esančiose valstybėse ši problema nėra tokia opi. Sniegą retai reginčiose valstybėse temperatūra retai nukrenta žemiau 0 laipsnių.

Priešinga situacija šiaurinėse šalyse – Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje. Čia žiemą temperatūra paprastai nukrenta žemiau nulio ir ilgą laiką nebekyla aukščiau – čia nėra tokių drastiškų pokyčių kaip Lietuvoje, kai naktį atšąla iki minus 5 laipsnių, o dieną sušyla iki plius 5.

Panašios į Lietuvos klimato sąlygos ir tokie temperatūrų svyravimai būna tik keliuose regionuose aplink Stokholmą Švedijoje bei kai kuriose Kanados ir JAV vietose. 

Išeitis – dažnai remontuoti

Vienintelė įmanoma išeitis Lietuvos keliams – dažnas remontas. Pasak V.Puodžiuko, įvertinus Lietuvos gamtines sąlygas ir eismo intensyvumą, kelio dangą reikėtų atnaujinti bent kas 5-7 metus.

„Tik tuomet kelio paviršiuje nesusidarytų automobilius gadinančių, degalų sąnaudas ir avaringumą didinančių dangos defektų“, – mano dėstytojas.

Kelio dangą reikia atnaujinti ne tik kosmetiškai – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas teigia, kad bet kokį kelią kapitaliai remontuoti reikia po 16-20 metų eksploatacijos, o nemaža dalis Lietuvos kelių nutiesti dar sovietmečiu, prieš 30-50 metų, kai eismo intensyvumas buvo kur kas mažesnis.

Jis pridūrė, kad keliams ilgaamžiškumo neprideda dar vienas dalykas – sunkiasvoris transportas. Pasak V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pritaikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuojami daug didesnei – 11,5 tonos apkrovai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas