Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 13d. 16:33

Poilsio diena Arekipoje: kokiais vaizdais čia gali grožėtis turistai?

Arekipa
„General Financing“ nuotr. / Arekipa

Poilsio diena šių metų Dakare buvo numatyta Peru mieste Arekipoje. Žinoma, ilsėtis ar atsikvėpti gali komandų ekipažai ir kiti jos nariai, bet tik ne technikai. Dakaro laisvadienį žmonės leidžia įvairiai, kas bando pasipildyti miego sąskaitas, kas tvarkosi, o kas keliauja apžiūrėti miesto, kuriame įkurtas Dakaro bivakas.

Kas yra ta Arekipa? Arekipa yra antras pagal dydį Peru miestas, įsikūręs tarp kalnų maždaug 2,328 metrų aukštyje virš jūros lygio. Centrinę miesto dalį iš šiaurės į pietus kerta Chili upė. Iš šiaurės ir rytų miestą supa Andų kalnai. Arekipos horizontą paįvairina ir keletas ugnikalnių. Vienas jų – Misti – yra vos 20 km nuo miesto.

Arekipoje žmonės turėtų būti laimingi, nes mieste saulė šviečia 300 dienų per metus. Lietingasis sezonas čia yra gruodžio-kovo mėnesiais, o tai reiškia apsiniaukusį po pietų dangų ir vis iškrentantį lietų. Vasarą temperatūra Arekipoje pakyla daugiausiai iki 25 laipsnių šilumos. Tai, kad šiame mieste yra vėsiau pajutome iš karto tik išlipę iš automobilių Arekipoje įkurtame bivake. Ir dienos metu, ypač po pietų apsiniaukus dangui, labai praverčia džemperiai.

„General Financing“ nuotr./Arekipa
„General Financing“ nuotr./Arekipa

Turint vos keletą laisvų valandų geriausia tiesiu taikymu keliauti į nediduką Arekipos senamiestį. Google žemėlapyje jis įvardintas Istoriniu miesto centru. Arekipos senamiestis yra UNESCO saugomas objektas, savo unikalumu pritraukiantis daugybę turistų.

Senamiesčio architektūra yra kolonijinio, europinio ir vietinio stilių mišinys. Didžioji dauguma senųjų pastatų pastatyti 19 amžiuje ant griuvėsių dar senesnių namų, neatlaikiusių eilinio žemės drebėjimo. Vaikštant senamiesčio gatvelėmis senuosius namus lengva atskirti, nes jie pastatyti naudojant baltą arba rožinį, porėtą vulkaninį akmenį. Jis minkštas, lengvas ir atsparus oro sąlygoms bei seisminiams reiškiniams, kuriuos Arekipa karts nuo karto patiria.

Štai ką rekomenduoju pamatyti Arekipos senamiestyje.

Armas aikštė

Ši aikštė laikoma viena gražiausių visoje Peru. Vieną jos kraštą rėmina didingoji Katedra bazilika, likusius tris kraštus juosia senoviniai, galerijų tipo pastatai, su parduotuvėlėmis pirmuose aukštuose bei smagiais restoranėliais viršuje.

Viduryje aikštės – parkas su fontanu ir daugybe suoliukų. Armas aikštė yra pagrindinė vietinių susibūrimo vieta, kas pasijunta iš karto jai tik atsivėrus prieš akis. Visi suoliukai, Katedros laiptai nusėti žmonių, smulkūs pardavėjai zuja aplink juos siūlydami pirkti užkandžių ir žaisliukų. Tuo metu, kai lankiausi šioje aikštėje, jo viename krašte stovėjo ir Dakaro organizatorių palapinė, kurioje buvo galima nusipirkti įvairios Dakaro atributikos.

Šoninėse gatvelėse aplink aikštę galima pamatyti ir daugiau senovinių, dailiais balkonėliais puoštų pastatų.

Arekipos Katedra bazilika

Įspūdingo dydžio ir išvaizdos neoklasikinio stiliaus katedra. Po žemės drebėjimų ir gaisrų nukentėjęs pastatas buvo rekonstruotas dar 19 amžiaus pabaigoje.

Santa Catalina vienuolynas

Santa Catalina vienuolynas yra kelios minutės pėsčiomis nuo didžiosios katedros. Vienuolynas ir teritorija yra vienas iš įstabiausių religinės paskirties objektų Arekipoje. Iš gatvės tarsi nieko labai įspūdingo nesimato, tačiau išorinės sienos viduje slepia daug grožio ir įdomybių.

Šis vienuolynas pastatytas dar 1579 metais, restauruotas ir viduje dabar yra muziejus. Kad jis populiarus, pasijuto iš karto – vidinėmis vienuolyno gatvelėmis judėjo nesibaigiantis srautas žmonių, atėjusių apžiūrėti unikalios vietos. Ir kas įdomiausia, didesnė dalis jų – vietiniai gyventojai – jaunimas, poros, šeimos su vaikais ir seneliais. Santa Catalina vienuolynas pastatytas Mudejar stiliumi, tokiu pačiu, kaip ir gerai visiems žinomas Ispanijoje, Granadoje esantis Alhambra kompleksas.

Vienuolynas yra tarsi mažas miestelis mieste, su savomis gatvėmis, mini bažnytėle, daugybe galerijų ir vidinių kiemelių. Ryškiaspalvės sienos, gatvės ir erdvės pilnos gėlių. Užsukusieji į vienuolyną supažindinami su tų laikų vienuolių gyvenimu. Čia galima apžiūrėti vienuolių celes, bendras patalpas (yra netgi išlikusi labai originali skalbykla), virtuves, vienuolių naudotus daiktus.

Įspūdį paliko vienuolyno virtuvės su senovinėmis krosnimis ir rakandais. Kadangi tais laikais kaminų sistemos dar nebuvo, virtuvės buvo tarsi dūminės pirkios – dūmai iš patalpos išeidavo pro stoge esančias skyles. Dėl to visų virtuvių sienos - pajuodusios nuo suodžių, ir kas keisčiausia, užėjus į jas vis dar ryškiai juntamas suodžių kvapas. Kaip jis galėjo taip ilgai išsilaikyti?

Turint daugiau laiko galima nuklysti ir toliau į miestą, užsukti į vietinį San Camilo turgų, apžiūrėti Caso Tristan de Pozo 18 amžiaus rezidenciją (ten dabar meno galerija) arba paklajoti po naujuosius miesto rajonus su prekybos centrais bei stikliniais biurų pastatais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas