Ne savo noru tapusi baudų detektyve, kaunietė perskaitė jai aktualų 15min straipsnį apie panašią vilnietės istoriją, todėl irgi ryžosi kreiptis į žiniasklaidą.
„Nėra jokių duomenų – tik mokėk baudas!“ – tokią išvadą apie policininkų ir mokesčių inspektorių požiūrį į gyventojus padarė 15min pašnekovė.
„Nėra jokių duomenų – tik mokėk baudas!“ – taip pasijuto kaunietė.
Apie paskirtą baudą jos šeima sužinojo dėl pranešimo per „Mano VMI“ sistemą. Laiškelį gavo jos sūnus emigrantas.
VMI pranešime pateikiama lakoniška informacija, todėl kaunietei iškart pritrūko aiškumo. „Buvo parašyta, kad reikia sumokėti 30 eurų baudą. Nurodyta pažeidimo data (vasario 10-oji) ir pažeidimo padarymo vieta. Tačiau net nežinome, kuris iš automobilių ten užfiksuotas“, – pasakojo moteris, kuriai teko mėginti pačiai viską išsiaiškinti Lietuvoje, nes išvykusiam sūnui tai padaryti būtų dar sunkiau.
Ji tvirtino, kad bet kokiu atveju bauda buvo įtartina, nes jos sūnus vairuoja du automobilius ir nurodytą dieną vaikinas negalėjo būti pažeidimo vietoje.
„Pirmasis automobilis yra parduotas ir iki tos dienos jau buvo išregistruotas. O antruoju automobiliu sūnus išvažiavo į Olandiją“, – teigė kaunietė.
Ji minėjo, kad aiškintis situaciją bandė Kauno policijoje, tačiau tai nebuvo lengva. Skambučiai nebuvo veiksmingi, o kitam jos sūnui dėl brolio pabandžius nuvažiuoti tiesiai į komisariatą, atsakymai į rūpimus klausimus taip pat nebuvo pateikti.
Su prašymu ištirti situaciją 15min kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrį.
Pareigūnų atsakymas buvo iškalbingas: iš tiesų, įsivėlė klaida, ir ji jau taisoma.
Duomenų bazėje – seni duomenys
Paaiškėjo, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai per policijos registruojamų įvykių registrą gavo Draudikų biuro pranešimą apie pažeidimą, susijusį su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimu ir vairuotojo pareigos apdrausti privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės nevykdymu.
Pagal pranešime pateiktą informaciją apie transporto priemonės savininką, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalimi, nedalyvaujant asmeniui, t.y. nurodytam automobilio savininkui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei išsiųstas paštu.
„Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad vasario 10 d. transporto priemonė jau nebuvo nurodyto asmens žinioje – Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo laikotarpiu keitėsi transporto priemonės savininkai, t. y. ji buvo perregistruota kito asmens vardu“, – informavo policijos pareigūnai.
Protokolą perrašė
Tuo pačiu policininkams teko pripažinti ir skubiai taisyti klaidą: prieš tai surašytas protokolas jau yra pripažintas negaliojančiu ir perrašytas kitam asmeniui.
„Primename – kai transporto priemonės savininkui kartu su protokolu išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma apie padarytą administracinį pažeidimą, tačiau tuo metu transporto priemonė nebuvo savininko žinioje arba keitėsi savininkai ir administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi apie tai pranešti institucijai per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos, nurodant duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“, – naudodamiesi proga, į vairuotojus kreipėsi Kauno apskrities policijos atstovai.
Kyla neaiškumų – reikia kantriai aiškintis
15min primena, kad neseniai viena du automobilius turinti vairuotoja iš Vilniaus irgi turėjo apsišarvuoti kantrybe aiškindamasi, už ką policija skyrė baudą.
Iš nevilties moteris skambino net į Bendrąjį pagalbos centrą, kad sužinotų savo padaryto pažeidimo aplinkybes. Respublikinės kelių policijos atstovė tvirtino, kad mūsų šalyje veikia pažangi ir efektyvi pažeidėjų informavimo apie paskirtas nuobaudas sistema.
Policijos informacinės sistemos yra taip sutvarkytos, kad priėmus nutarimą apie žmogui paskirtą baudą automatiškai informuojama ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių inspekcijos sistemoje automatiškai yra suformuojamas pranešimas žmogui apie paskirtą baudą.
Jei vairuotojas dėl ko nors nesutinka, ko nors nežino, neatsimena ar panašiai – jam reikia ramiai sulaukti dokumento iš policijos.
„Jei asmuo nevaldo kelių dešimčių automobilių, kuriuos nežinia, kas vairuoja, o kalbame, pavyzdžiui, apie kelias šeimos mašinas, kai iš esmės yra aišku, kas ką vairuoja ir kas už ką yra atsakingas – tas žmogus baudą ir sumoka. Nieko neginčijant, baudą sumokėti duomenų tikrai pakanka. Yra nurodytas tiek baudos dydis, tiek terminas, per kurį reikia tai padaryti. Ir per tą VMI sistemą tą baudą galima sumokėti iš karto, beje, labai paprastai, padaromi tik keli žingsniai.
Bet jei vairuotojas dėl ko nors nesutinka, ko nors nežino, neatsimena ar panašiai – jam reikia ramiai sulaukti dokumento iš policijos. Popieriniame variante jau yra nurodyta viskas: kas, kur, kada, už ką ir t.t. Data, laikas, koks automobilis ir pažeidimo aprašymas būna, apskundimo tvarka taip pat. Žodžiu, tuo policijos laišku visa būtina informacija yra siunčiama, tik nuotraukų nepridedame“, – pasakojo Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
