Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 18d. 13:44

Psichologė: kokie vairuotojai linkę važiuoti „avarine“ juosta ir nuolat pažeisti KET

Važiavimas nuline automagistralės juosta
Skaitytojo nuotr. / Važiavimas nuline automagistralės juosta
Klaipėdos apskrities policijos pareigūnų užfiksuotas parlamentaro Petro Gražulio padarytas KET pažeidimas, kai esant spūsčiai, jo vairuojamas automobilis važiavo avariniam sustojimui skirta juosta, vėl privertė grįžti prie senos diskusijos, kad toks neatsakingas elgesys kelyje būdingas ne pavieniams mūsų šalies vairuotojams. Dabar egzistuojanti KET pažeidėjų perauklėjimo tvarka yra daugiau formali nei duodanti rezultatų.

Važiavimas avarine juosta kelia didžiulę riziką

Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, paklaustas, ar dažnai vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie, kelyje susidarius spūsčiai, bando ją apvažiuoti avariniam sustojimui skirta juosta, sakė, kad tokių vairuotojų atsiranda, tačiau kiekvieną situaciją pareigūnai vertina individualiai.

„Neretai Palangos plente susidaro spūstys, tad miegamuosiuose Klaipėdos rajonuose gyvenantys vairuotojai avarine juosta juda link artimiausio posūkio į dešinę. Tuomet pareigūnai tokio KET pažeidimo nelaiko chuliganišku vairavimu ir vairuotojas gauna bauda už ištisinės kelio linijos ženklo nepaisymą“, – pasakoja M. Džermeika.

Aptariamu parlamentaro pažeidimo atveju tai buvo paprasčiausias noras apvažiuoti spūstyje stovinčią automobilių koloną.

„Juk žinome vairuotojus, kurie avarine juosta pasinaudoja tam, kad apvažiuotų sustojusius automobilius, o po to vėl įsispraustų į pirmąją eilę. Tai yra labai rizikingas ir pavojingas manevras. Tuomet, kai greitkelye susiformuoja spūstis ir automobiliai juda labai lėtai arba nejuda visai, avarinio sustojimo juostoje gali būti žmonių. Jie gali bandyti išlipti iš sustojusių automobilių, nesitikėdami, kad avariniam sustojimui skirta juosta, kuria eismas draudžiamas, atvažiuos automobilis. Todėl tokius vairuotojų manevrus mes vertiname labai griežtai“, – aiškino Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Elgesį lemia psichologinės savybės

Nors viešumoje dažnai sakoma, kad tokius pažeidimus dažniausiai linkę padaryti prabangesnius automobilius turintys vairuotojai, pašnekovas socialinio KET pažeidėjų statuso nesiėmė vertinti.

„Galbūt tik galiu pasakyti, kad vairuotojai, suprantantys pažeidimo mastą ir už jį gresiančią baudą, nelinkę rizikuoti. Tačiau man pačiam teko susidurti su vairuotojais, kurie sako, jog jiems geriau paskubėti, pažeisti KET, susimokėti baudą ir važiuoti toliau. Todėl ir peršasi išvada, kad už KET pažeidimus Lietuvoje baudos vis dar per mažos“, – apibendrino M.Džermeika.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros Eismo psichologijos tyrėjų komandos narė doc. dr. Laura Šeibokaitė sako, kad, kalbėdami apie eismo pažeidėjus, turėtume vertinti psichologinę asmenybės struktūrą ir žmogaus vertybes, kurių jis laikosi gyvenime.

„KET pažeidėjams dažniausiai būdingas impulsyvus sprendimų priėmimas, negalvojant apie galimas pasekmes. Taip pat pažeidimus linkę daryti asmenys pasižymi aštrių įspūdžių siekimu. Neretai ši sąvybė reiškiasi nesąmoningai. Žmogus nesuvokia, kad tokiu ekstremaliu ar pavojingu elgesiu jis siekia gauti adrenalino dozę.

Elgesys pateisinamas tuo, kad, pavyzdžiui, smarkiai viršydamas greitį, greičiau pasieks kelionės tikslą. Taip pat psichologiniais tyrimais nustatyta, kad daugelio taisyklių nepaisymas yra susijęs su bendru žmogaus agresyvumu. Tuomet žmogus visas jam nepatinkančias situacijas linkęs spręsti agresyvesniu elgesiu. Dažnai pažeidžiantys taisykles žmonės apskritai turi bazinę nepagarbą taisyklėms, nes jas laiko nebūtinomis ir ribojančiomis“, – pasakojo psichologė, dalindamasi specialistų sukauptomis žiniomis apie KET pažeidėjus.

Būtini pokyčiai vairuotojų ugdymo sistemoje

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tokių savybių rinkinį turintys žmonės KET linkę pažeisti gana dažnai, tačiau ne visuomet jų elgesys sulaukia sankcijų. Neretai specialistai išgirsta klausimą, ką gi daryti su tokiais žmonėmis?

Pasak L. Šeibokaitės, atsakymas labai aiškus – su jais reikia daugiau dirbti, nes dabar Lietuvoje galiojanti reabilitacijos po šiurkštaus KET pažeidimo programa nepakankama ir negali veikti iš principo. KET pažeidimą, už kurį atimama teisė vairuoti, padaręs asmuo turi grįžti į vairavimo mokyklą ir ten išklausyti trumpą KET kursą, bendrą psichologijos paskaitą ir skirti 45 min. darbui su psichologu individualiai, padarytam pažeidimui aptarti.

„Per tas 45 min. žmogus gali suprasti, kad pasielgė blogai, tačiau jų tikrai nepakaks tam, kad toks ydingas elgesys nesikartotų ir ateityje. Tam reikia daug daugiau laiko“, – įsitikinusi psichologijos mokslų daktarė.

Vokietijos praktika: vien perlaikyti egzaminą nepakanka

Vokietijoje galioja labai panaši tvarka, kaip ir Lietuvoje, kada KET pažeidimą padaręs asmuo, turi grįžti į vairavimo mokyklą, o vėliau perlaikyti vairavimo teorijos ir praktikos egzaminą. Tačiau jo pasirengimą grįžti į eismą lemia psichologų išvada, kad žmogus tam pasirengęs. Pasak L. Šeibokaitės, pasitaiko atvejų, kai tokio leidimo žmogus negauna ir dalyvauti eisme bent laikinai nebegali. „Sunku pasakyti, ar Lietuvoje analogiškas modelis veiktų tinkamai, tačiau aš manau, kad link to mes turime eiti, nes nemažėjantis KET pažeidimų skaičius ir už juos vis baudžiami tie patys asmenys yra ženklas, kad dabartinė sistema funkcionuoja netinkamai“, – teigė VDU Psichologijos katedros Eismo psichologijos tyrėjų komandos narė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

SEB verslo augimo programa

01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

09:29
19:26
19:02

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie Gazas