Iš tiesų, kiekvienais metais didžiausias eismo srautų paūgėjimas ir spūsčių suintensyvėjimas Vilniaus gatvėse pastebimas ne Rugsėjo 1-ąją, o po kelių dienų, kai nusistovi srautai.
Atrodytų, kad šiemet, dėl koronaviruso pandemijos išpopuliarėjus nuotoliniam darbui ir sumažėjus eismo intensyvumui, rugsėjis turėjo būti ramesnis.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Miglė Bielinytė pabrėžia, kad žemiau pateikiami duomenys yra tik preliminarūs, o išsami rugsėjo analizė – dar prieš akis.
-
Paneigė mitą, kad aukštai sėdintis vilkiko vairuotojas jus visada gerai mato: „aklos dėmės“ jiems yra didesnės
-
Automobiliams skirta Vilniaus infrastruktūra: kokias problemas ir privalumus išskyrė sostinės gyventojai?
-
Akys, nuo kurių nepasislėps pažeidėjai: ką gali išmaniosios eismo stebėjimo sistemos?
-
Penktadienį prasideda „Sostinės dienos“: keisis eismas, viešasis transportas kursuos ilgiau
Tačiau ir preliminarūs skaičiai jau leidžia daryti išvadas bei paaiškina spūsčių priežastis.
Vilniečiai dažniau renkasi asmeninį transportą
Pasak M.Bielinytės, lyginant su vasaros laikotarpiu, pirmomis rugsėjo dienomis viešojo transporto kelionių skaičius Vilniuje išaugo virš 20 proc.
Lyginant su pernai rudeniu, viešojo transporto srautai yra ~ 30 proc. mažesni. Tam įtakos turi epidemiologinė situacija, kai žmonės dažniau linkę rinktis automobilius kaip asmeninę transporto priemonę dėl saugumo. Taip pat dėl pandemijos pakitusi įmonių, ugdymo įstaigų darbo organizavimo tvarka, startas.
Vis dėlto pirmomis šių metų rugsėjo dienomis transporto srautai Vilniuje apie 4 proc. didesni nei 2019 m. rugsėjo pradžioje.
-
Draudikai pataria vairuotojams atlikti eksperimentą: suprasite, kaip eismą gatvėje mato vaikai
-
Rugsėjo 1-ajai pasirengė ir policija: primena apie saugumą ir neslepia būsimų reidų
-
Vienoje avaringiausių Klaipėdos sankryžų – pokyčiai
-
Kelio darbai Kauno gatvėse dar pareikalaus kantrybės: ką derėtų žinoti ir vairuotojams, ir pėstiesiems?
