Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 24d. 20:51

Šaltojo karo sunkvežimis HML – 1200 AG galios monstras su 8 varomais ratais

HML prototipas su kamufliažu. (Wikimedia)
HML prototipas su kamufliažu. (Wikimedia)
Viso Šaltojo karo metu buvo baiminamasi, kad jis peraugs į globalų branduolinį konfliktą. Abi pusės kūrė įvairią ginkluotę, kuri karo metu turėtų suteikti pranašumą. Pasibaigęs Šaltasis karas kai kuriuos projektus nutraukė. Nutrūko ir amerikietiškos tarpžemyninės raketos MGM-134A „Midgetman“ kūrimas, todėl nebereikėjo ir jai sukurto transporterio-paleidimo platformos HML.

Kariniai sunkvežimiai yra įdomūs tuo, kad jiems taikomi visiškai kitokie reikalavimai, kalbant apie atsparumą, bekelės įveikimo galimybes ir krovinio svorį. Tarkime tankų transporteris „Oshkosh M1070“ mažai kuo susijęs su įprastais sunkvežimiais. Tačiau branduoliniam karui ruošta technika buvo ypatinga net ir šiame kontekste. Štai HML (Hard Mobile Launcher) sunkvežimis buvo kurtas taip, kad išgyventų net stiprią jonizuojančią radiaciją.

Įprastai tarpžemyninės branduolinės raketos yra paleidžiamos iš joms pastatytų bazių. Tai, žinoma, tas bazes paverčia itin jautriais taikiniais, todėl karinės pajėgos visada ieškojo naujų mobilių būdų paleisti branduolinį užtaisą nešančias raketas. Devintojo dešimtmečio viduryje JAV Karinės oro pajėgos ėmė kalbėti apie būtinybę turėti mažą tarpžemyninę raketą, kurią būtų galima paleisti nuo keliais važiuojančio sunkvežimio.

Šį klausimą karinės oro pajėgos iškėlė dėl to, kad buvo baiminamasi, kad sovietų povandeniniai laivai gali labai greitai paleisti didelį raketų skaičių, sunaikindami JAV raketų bazes dar prieš joms paleidžiant atsakomuosius smūgius. Tuo metu dėl tų pačių priežasčių Sovietų sąjungoje jau buvo kuriamos nuo geležinkelio platformų ir sunkvežimių paleidžiamos tarpžemyninės branduolinės raketos (SS-24 ir SS-25).

Taip 1986 metais JAV buvo pasirašytos sutartys su „Martin Marietta“, „Thiokol“, „Hercules“, „Aerojet“, „Boeing“, „General Electric“, „Rockwell“ ir „Logicon“ kompanijomis bei prasidėjo naujos MGM-134 „Midgetman“ raketos kūrimas.

Tačiau maža tarpžemyninė raketa buvo tik dalis kuriamos sistemos – dar reikėjo ir transporterio, nuo kurio tokią raketą būtų galima paleisti.

Kietasis HML

Suformuoti reikalavimai nurodė, kad mobili „Midgetman“ raketos paleidimo platforma privalo būti labai galinga, pasižymėti geromis bekelės įveikimo savybėmis ir atlaikyti stiprius priešo smūgius. Vienas iš reikalavimų buvo atsparumas stiprios radiacijos poveikiui, kuris sunaikina įprastą elektroniką. Darbas buvo patikėtas dviem komandoms.

Pirmoji komanda, kurią sudarė „Caterpillar“ ir „Martin Marietta“ (dabar „Lockheed Martin“ dalis) inžinieriai, pristatė vikšrinį transporterį. Vikšrai sumažino slėgį į gruntą ir padėjo sunkvežimiui geriau pasirodyti bekelėje, bet kartu sumažino ir jo judėjimo greitį keliais.

Tuo tarpu antroji komanda, kurią sudarė „Boeing Aerospace“ ir „Loral Defence“, pristatė aštuonratį sunkvežimį su šešių ratų puspriekabe. Jis ir buvo pasirinktas, jam suteiktas HML (Hard Mobile Launcher) vardas. Išsamūs HML bandymai prasidėjo 1986 metais.

„Boeing-Loral“ prototipas su „Midgetman“ platforma buvo 33,5 metrų ilgio monstras, sveriantis daugiau nei 108 tonas. Jis buvo gerai apsaugotas nuo sprogimų, nes buvo manoma, kad HML bazę paliks tik tada, kai to prasidės karas. Nuožulnus korpusas turėjo nukreipti ir sklaidyti sprogimo jėgą ir skeveldras (panašiai kaip sovietų tanko Objekt 279), o visa elektronika buvo apsaugota nuo stiprios radiacijos poveikio.

Visus aštuonis HML ratus (puspriekabės ratai nebuvo varomi) per elektro-hidraulinę transmisiją suko 1200 AG (890 kW) „Rolls-Royce“ variklis. Maksimalus krovinio svoris siekė 36,3 tonos. Tai rodo, kad HML buvo kuriamas galvojant apie įvairias raketas, nes „Midgetman“ svoris siekė tik 13,6 tonas.

Kelyje HML galėjo išvystyti 88,5 km/val. greitį. Jis puikiai riedėjo ir bekelėje. Prie puspriekabės tvirtinamas plūgas leido HML įsikasti, taip paslepiant raketą ir dar labiau apsisaugant prieš sprogimo bangą. HML bandymai tęsėsi iki 1991 metų, o tada programa buvo nutraukta.

MGM-134 Midgetman programos baigtis

„Midgetman“ raketa pirmą kartą išbandyta 1989 metais. Tiesa, tas paleidimas nebuvo sėkmingas – raketa krito vos po 70 sekundžių po paleidimo. Pirmasis sėkmingas bandymas įvyko 1991 metais. Buvo skaičiuojama, kad „Midgetman“ galėtų naikinti net už 11 tūkstančių kilometrų esančius taikinius.

Pasibaigęs Šaltasis karas ir po truputį tirpstanti įtampa paskatino JAV atsisakyti kai kurių investicijų į branduolinių ginklų programą. 1992 metų sausį „MGM-134 Midgetman“ programa buvo palaidota.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Nodum.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

32:09

Video

01:03
17:13
00:43

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie Gazas