Tokias viltis puoselėja Danielis Jubbas – karinių raketų variklių įmonės „Falcon Project Limited“ (FPL) Mohavyje (Kalifornija, JAV) įkūrėjas ir vyriausiasis raketinės konstrukcijos automobilio „Bloodhound SuperSonic Car“ inžinierius.
Naujasis reaktyvinis monstras savo išvaizda primena besparnį orlaivį. Tiesioginiai padangių skrydžių atributai automobilio konstrukcijoje – reaktyvinio naikintuvo „Eurofighter Typhoon“ variklis ir hibridinis skysto/kieto kuro raketinis variklis, sukurtas minėtoje bendrovėje FPL. Raketiniam varikliui degalus tieks, t. y., degalų siurblio funkciją atliks „Formulės-1“ boliduose montuojamas „Cosworth“ variklis.
Prieš apsistodama ties hibridine raketinio variklio atmaina, bendrovė FPL svarstė įvairiausius galios agregato variantus. Kieto kuro raketiniai varikliai netiko dėl to, jog sykį užvedus, jų nebegalima išjungti – net jei to trūks plyš reikėtų dėl gresiančio pavojaus. Tokio tipo raketiniai varikliai nesiliauja griaudėję, pakol juose sudega paskutinis kietojo kuro gramas – kažkas panašaus į ekstremalų fejerverką, kuriam pradėjus šaudyti, atšaukti „spektaklį“ galimybių nebėra.
Mums reikėjo itin kompaktiškos sistemos, kuri „Bloodhound SSC“ garantuotų 1600 km/h greitį pasiekti įgalinantį impulsą. Deja, nė viena iš „mikstūrų“ šio reikalavimo nepatempė
Tada konstruktoriai sukūrė dvigubus skysto kuro variklius, kuriems tiko įvairiausi degalai – žibalas, vandenilis arba alkoholis. Kad toks variklis veiktų, būtinas ir skystas oksidatorius, pavyzdžiui, azoto rūgštis, azoto tetroksidas, vandenilio peroksidas ar suskystintas deguonis.
„Tikrinome įvairiausius skysto kuro derinius, – pasakoja vyriausiasis variklio konstruktorius D.Jubbas. – Bet mums reikėjo itin kompaktiškos sistemos, kuri „Bloodhound SSC“ garantuotų 1600 km/h greitį pasiekti įgalinantį impulsą. Deja, nė viena iš „mikstūrų“ šio reikalavimo nepatempė.“ Iš esmės dėl to, jog visi skysto kuro variantai paprasčiausiai per daug svėrė.
„O itin žema temperatūra, kuri būtina suskystintam deguoniui, keltų pernelyg didelį pavojų mūsų pilotui Andy Greenui, – pridūrė projekto iniciatorius. – Tad mums kaip sudedamoji dalis netiko ir skystas deguonis.“
Svarbiausia kuriamo raketinio variklio charakteristika – specifinis impulsas, per kelias sekundes privalantis suteikti tiesiog pasiutusį pagreitį. „Mums reikia, kad „Bloodhound SSC“ 1600 km/h greitį pasiektų per 200 sekundžių, – teigia D.Jabbas. – Tad mums liko vienintelis pasirinkimas – hibridinis raketinis variklis.“
Iš pradžių FPL konstruktorių grupė planavo reaktyvinį automobilį aprūpinti hibridiniu raketiniu varikliu, kokį naudojo komercinių kosminių skrydžių bendrovė „Scaled Composites“ – jos erdvėlaivis „SpaceShipOne“ buvo pirmasis komercinis kosminis laivas, 2004-aisiais pasiekęs atmosferos ir atviro kosmoso ribą. Už šį pasiekimą bendrovei buvo įteikta 10 mln. JAV dolerių „Ansari X-Prize“ premija. „SpaceShipOne“ į orbitą iškėlė variklis, varomas kietojo kuro mišiniu (aviacine guma polibutadienu) bei skystu oksidatoriumi azoto suboksidu (N2O). Oksidatorius yra deguonies šaltinis, skirtas kietojo kuro degimo procesui palaikyti.
Tačiau 2007-aisiais, kai bendrovė „Scaled Composites“ savo poligone Mohavėje atlikinėjo bandymus su azoto suboksidu, sprogo talpykla su šiuo cheminiu junginiu. Incidento metu žuvo trys bandymuose dalyvavę inžinieriai.
