Dabar populiaru
Publikuota: 2012 birželio 30d. 14:03

Senoviniais „Moskvič“ – į Čekiją

Senovinių „Moskvitch“ kelionė į Čekiją
Organizatorių nuotr. / Senovinių „Moskvitch“ kelionė į Čekiją

Birželio 21–26 dienomis kelionių senoviniais automobiliais entuziastai iš Lietuvos aplankė Čekiją ir įveikė apie 2100 km.

Jau keleri metai, vasarą, grupelė lietuvių entuziastų – mėgėjų keliauti senoviniais automobiliais organizuoja keliones į skirtingas pasaulio šalis. Kelionių tikslas – ne tik tolimesnė išvyka į pasirinktą šalį, bet ir dalyvavimas ten tuo metu vykstančiame renginyje. 2010 metais buvo pasirinkta Ukraina ir ZAZ automobilių 50-metis. Pernai aplankyta Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė.

Šiemet nuspręsta važiuoti į Čekiją ir dalyvauti Nachodo mieste vykstančiame tarptautiniame automobilių „Moskvič“ bei senovinių vaikiškų pedalais minamų automobiliukų sąskrydyje. Į Čekiją išvyko nuolatinis tokių kelionių dalyvis kaunietis Egidijus Minskas su šeima („Moskvič 412“, 1978 m.), salantiškiai Valdas Šverys ir Sigitas Vyšniauskas su 1975-ųjų „Moskvič 2140“, „Senų vežimų“ klubo nariai Gintaras Maksimavičius ir Algirdas Bušauskas su 1966-ųjų „Moskvič 408“ bei Ramūnas Kurauskas ir Gintautas Petrušauskas su 1975-ųjų „Iž Kombi“.

Birželio 21-ąją, ketvirtadienį, 3 val. nakties pirmieji į kelionę pajudėjo žemaičiai, Kauno ekipažas prie jų prisijungė 6 val. ryto, o 8 val. Kalvarijoje, pasienyje su Lenkija, laukė likusieji kelionės dalyviai – du „Senų vežimų“ klubo ekipažai.

Lenkija keliautojus pasitiko stipriu lietumi. Kadangi važiavimo greitis – 75–80 km/val., kolona tikslo link judėjo palengva.

Norint išvengti intensyvaus Varšuvos eismo, nutarta važiuoti aplinkeliais. Tačiau ir čia neišvengta automoblių spūsties – Žirardovo mieste vieno automobilio variklio temperatūra pasiekė kritinę ribą, tad teko sustoti ir jį aušinti. Už Varšuvos remontuojamas 8-asis kelias taip pat trukdė judėti greičiau, tačiau automobiliams, kurių važiavimo greitis ir taip neviršija 80 km per valandą, tai nebuvo itin didelis trukdis.

Nachodas pasiektas vėlai – 2 val.nakties. Važiuojant tamsoje ir purškiant dulksnai kalnuotomis Lenkijos ir Čekijos pasienio vietovėmis neteko pasigėrėti, tačiau ryte atsikėlus apstulbino prieš akis atsivėrusių kalnų grožis.

Pirmąją dieną svetingi ir draugiški čekai – renginio organizatoriai aprodė Nachodo apylinkes, papasakojo miesto istoriją, pakvietė aplankyti kalnuose esantį Antrojo pasaulinio karo gynybinį fortą, pavaišino tradiciniu regiono patiekalu Pavlišov (knedlikai, t.y. čekiški duonos virtinukai, su kepta vištiena ir troškintais kopūstais) ir Nachodo mieste gaminamu aviečių gaiviuoju gėrimu malinovka.

Šetadienį, antrąją viešnagės dieną, Nachodo miesto vaikų žaidimų aikštelėje vyko „Moskvič“ automobilių bei senovinių vaikiškų pedalais minamų automobiliukų sąskrydis. Pagrindinių šventės dalyvių – vaikiškų automobiliukų susirinko per 50, o didžiųjų senovinių automobilių – apie 20. Renginio metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams ir senovinėms jų transporto priemonėms. Vyko slalomo, techninės būklės patikros varžybos, gatvės lenktynės, gražiausio mažojo automobilio rinkimai ir kt. Šį renginį organizavo Pavelas Adamekas, senovinių pedalais minamų automobiliukų išsaugojimo iniciatorius ir jų savininkų vienytojas, Čekijos „Moskvič“ automobilių klubo narys.

Paskutinę dieną nuspręsta aplankyti netoliese stūksantį Sniežkos kalną – aukščiausią Čekijos viršūnę (1602 m), vieną iš turistų lankomiausių šio regiono, apskritai išsiskiriančio ypatingu grožiu, vietų. Į Pec pod Sniežkou miestą, esantį maždaug už 50 km nuo Nachodo, išsiruošė trys automobiliai – vienu nesiryžta važiuoti dėl silpnos sankabos. Tačiau lietuviams keliautojams kopimas į kalno viršūnę tapo didesniu išbandymu nei automobiliams – važiavimas kalnuotomos vietovėmis iki kalno.

Ankstyvą pirmadienio rytą susiruošta namo. Kelionei atgal pasirinktas kitas kelias – šiek tiek ilgesnis, tačiau ne tokio intensyvaus eismo ir su mažesnėmis įkalnėmis. Atvykus į lygumų kraštą, gražaus kraštovaizdžio prieš akis trūko...

Įveikę kalnus keliautojai šįkart Varšuvos nepabūgo ir sėkmingai ją pravažiavo. Tačiau iki Lietuvos likus 304 km ir 37 km iki Lomžos, sugedo vienos iš mašinų stabdžiai. Sumani keliautojų komanda operatyviai nustatė gedimą. Laimei, salantiškiai turėjo reikalingą atsarginę detalę, kurią „Senų vežimų“ klubo nariai greitai pakeitė. Dėl šio gedimo sugaištos tik 34 minutės. O kelionė toliau tęsėsi be nesklandumų ir Lietuvos siena kirsta 12 val. nakties.

Salantiškiai iš viso nuvažiavo 2564 km, kauniečiai – 2108 km, „Senų vežimų“ klubo nariai – 1960 km. Vidutinės kuro sąnaudos – 8–9 litrai / 100 km.

Pasak nuolatinio šių kelionių dalyvio E. Minsko, kitąmet planuojama pasiekti labiausiai į šiaurę nutolusį Europos tašką – Nordkappą Norvegijoje.

Temos: 1 Čekija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie Gazas