-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Sodininkai: kas prižiūrės „neegzistuojančius“ kelius?

Miesto valdžia prieš rinkimus nuolat kvailina savo rinkėjus gražiais pažadais, o kai įsipatogina šiltose kėdėse, visus pažadus pamiršta. Tuo įsitikinę Šiaulių sodininkai, kuriems dar prieš kelerius metus buvo pažadėta, jog sodai bus integruojami į bendrą miesto infrastruktūrą. Duobėtos gatvės, užpustyti keliai, prastas vandentiekis ir kanalizacija – visa tai turėjo likti praeityje. Deja, iš vietos nepajudėta. Tik dabar, rinkimams vėl kabant ant nosies, miesto valdžia prabudo ir prisiminė, kad problemos pačios neišsisprendžia.
Žiemos kelias
Žiemos kelias / Regimantas Mimas nuotr.

Šiauliečiai vis dažniau apsigyvena soduose

Šiaulių sodininkai pasakoja, kad pirmieji sodų nameliai pradėjo kurtis dar 1949 metais. Esą tada jokių problemų nebuvo. „Viskuo rūpindavosi gamyklos. Važiuodavo gamyklų transportas, kartu važiuodavo ir gamyklų pinigai, ir visa kita“, – tikina jie. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, girdi, viskas apsivertė aukštyn kojomis – sodininkai buvo palikti likimo valiai.

Dabar niekas nebesuka galvos dėl siaurų duobėtų sodų gatvelių, dėl prasto vandentiekio, užteršto vandens, kanalizacijos ir t. t. „Kaip galvojate, kur dabar visas tas š... iš gyvenamųjų namų patenka? Būtent į gruntą, į melioracijos griovius, į telkinius, gal net tą pačią Rėkyvą ir t. t. Jūs pagalvokite, kas čia dėsis po kokių dešimties metų“, – susimąstyti verčia Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose Algirdas Jakštas.

Sodininkai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau ši problema aštrėja. Anksčiau į sodus tik vasarą pailsėti važiuodavę žmonės šiuo metu vis dažniau nusprendžia čia apsigyventi. Šiandien 2650 žmonių yra oficialiai deklaravę, kad gyvena soduose. O kur dar likę kiti, kurie gyvena neoficialiai, kur tie, kurie atvažiuoja pailsėti vasarą. Nepaisant to, infrastruktūros kaip nėra, taip nėra.

Prieš kelerius metus apipylė pažadais

Prieš kelerius metus sodininkams nušvito akys – išleistas įstatymas, kuriame numatyta, jog savivaldybės privalo perimti sodų kelius savo žinion. Sodininkai buvo apipilti pažadais, esą ir švarų vandenį tuoj galės gerti, ir gatvės be duobių bus, žodžiu – bus rojus.

Tik sodininkas priverstas mokėti du kartus. Kitaip tariant, jis ne tik sumoka mokesčius, bet pats prižiūri kelius, pats sau tiekia vandenį ir visa kita, nes negauna tų paslaugų, kurias turėtų teikti Savivaldybė, – piktinasi A. Jakštas.

„Praėjo dveji metai o pažadai ir liko pažadais. Šitie keliai nėra sodininkų bendrijų nuosavybė. Tai valstybės žemė. Tai kaip Savivaldybė gali nusišalinti nuo jų priežiūros? Visų dirbančiųjų miestiečių/kaimiečių, taip pat ir sodininkų, pajamų mokestis – 15 proc. – patenka į vietos savivaldos biudžetus. Tik sodininkas priverstas mokėti du kartus. Kitaip tariant, jis ne tik sumoka mokesčius, bet pats prižiūri kelius, pats sau tiekia vandenį ir visa kita, nes negauna tų paslaugų, kurias turėtų teikti Savivaldybė“, – piktinasi A. Jakštas, svarstydamas, kad galbūt savivaldybėms praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui jau pats laikas pradėti grąžinti per tiek metų susikaupusias skolas sodininkams.

Šiaulių sodininkai supranta, kad bambėjimo panosėje neužteks, jog problemos būtų išspręstos. A. Jakštas surinko daugiau nei dešimties sodininkų bendrijų pirmininkų parašus ir vėl nuskubėjo teisybės ieškoti į Savivaldybę.

Reikalavimai yra, tvarkos – ne

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas informavo, kad šis raštas juos jau pasiekė. Sodininkai, anot jo, prašo, kad Savivaldybė skirtų finansavimą sodų arba gatvelių perėmimui Savivaldybės žinion ir kad miesto valdžia prižiūrėtų bei remontuotų minėtus kelius. Tačiau to, pasak jo, padaryti neįmanoma – šis turtas niekur neįteisintas.

Savivaldybė ne laukia kažkokių tvarkos aprašų, o blokuoja šituos įstatymus. Apskritai visos savivaldybės blokuoja. Jos neva neturi pinigų. O pinigų niekada nebuvo ir nebus. Prieš krizę jų nebuvo, per krizę jų nebuvo ir dabar nėra, – teigė jis.

„Ta problema yra visoje Lietuvoje. Kol kas nė vienas miestas nėra perėmęs soduose esančių kelių ar gatvių. Įstatyme yra parašyta, kad savivaldybės turėtų juos perimti, bet kad galėtume perimti, pirmiausia tas turtas turi būti registruotas. Šiandien jis nėra nei inventorizuotas, nei registruotas Registrų centre, todėl perimti to, ko realiai nėra, neįmanoma“, – teigė R. Kančauskas.

Dėl šios problemos esą kalta Vyriausybė, kuri numatė, jog savivaldybės turi perimti soduose esančius kelius, tačiau pamiršo, kad reikia nustatyti tvarką, kaip tai padaryti. Šiaulių miesto valdžios atstovai tikina, kad kreipsis į Aplinkos ministeriją ir prašys, kad tokia tvarka kuo greičiau būtų parengta.

Patarimas: „Tvarkykitės savo jėgomis ir lėšomis“

„O kol kas sodininkams mes galime tiktai patarti, kad jie patys savo jėgomis ir lėšomis atliktų kadastrinius matavimus, registruotų Registrų centre ir tada mes jau galėtumėme perimti šį turtą. Kai sodininkai atliks šitą darbą, Savivaldybė galės kompensuoti išlaidas. Be to, Savivaldybei vėliau tektų biudžete skirti lėšų ir tų kelių priežiūrai bei remontui“, – pasiūlymus sodininkų bendrijų atstovams žeria Administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Kančauskas.

Tuo metu Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose A. Jakštas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai – priešrinkiminės kalbos. „Savivaldybė ne laukia kažkokių tvarkos aprašų, o blokuoja šituos įstatymus. Apskritai visos savivaldybės blokuoja. Jos neva neturi pinigų. O pinigų niekada nebuvo ir nebus. Prieš krizę jų nebuvo, per krizę jų nebuvo ir dabar nėra“, – teigė jis ir pridūrė, kad Šiauliams, kurie vis dar miega, reikėtų pasimokyti iš Radviliškio, kur sodininkų gerove jau pradėta rūpintis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius