Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 13 metų. Didžioji dalis jų į mūsų šalį atkeliauja iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos. Vienas kitas – iš Šveicarijos, Belgijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Sulipdytas kniedėmis
Daugelis žmonių, ieškančių naudoto automobilio, nustemba: kaip gali būti, kad panaršius minėtų šalių naudotų automobilių skelbimų portaluose, jų kainos neretai yra didesnės nei tokių pačių transporto priemonių Lietuvoje?
Pasirodo, jokio stebuklo nėra. Vieša paslaptis, kad nemažai naudotų automobilių į Lietuvą grįžta „pusėmis“.
Pavyzdžiui, perpardavėjai Lietuvoje pigiai nuperka automobilį, kurio galinė dalis sumaitota per avariją. Užsienyje randama tokia pati transporto priemonė, tik su sudaužytu priekiu. Toliau – dėlionė. Kėbulai pjaunami per pusę, o sveikos dalys suvirinamos. Štai ir naujas automobilis.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Remontuojamas daužtas „Volvo“ |
Iš išorės tokia transporto priemonė atrodo gražiai, tačiau panagrinėjus atidžiau, plaukai šiaušiasi. Automobilių kėbulų remonto serviso „Bestus auto“ priėmėjas Danas Švedas pasakojo apie jam žinomą atvejį, kai žmogus apynaujį automobilį „surinko iš dviejų“. Tai mašinai buvo privirinta galinė dalis.
Problemų kilo iškart – niekaip nepavyko padaryti teisingos ratų geometrijos. Nors siūlės ir buvo apdirbtos specialiomis medžiagomis, po kelių metų virinimo vietose išlindo rūdys.
Jeigu automobilis niekada nebuvo daužtas, visi pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiausiai vieno kito milimetro nukrypimą nuo standartinių.
Juokas pro ašaras, tačiau net ir suvirinimui lietuviai pinigų kartais pagaili. Viena neseniai įvykusi avarija Kauno rajone atskleidė naują kėbulų lipdymo metodą – juos sutvirtinant kniedėmis. Nėra ko stebėtis, kad taip sulipdytas automobilis per avariją subyrėjo dalimis. Kaip atrodo toks automobilis, galite pamatyti paspaudę čia.
Neretai avarijose, kuriose automobiliai susiduria kaktomuša, vieno kėbulas tik įlinksta, o kitas plyšta į dvi dalis.
Vokiečiai, japonai, prancūzai ar kitų automobilių gamintojų inžinieriai tokį dalyką, nutikusį su jų kūriniais, bijo net susapnuoti. Jie žino, kad padarę net nedidelę klaidą, susijusią su automobilių saugumu, eitų šluoti gatvių. Tačiau lietuvių auksarankiams saugumas – nė motais.
„Bet kokiam suvirinimui reikia specialių įgūdžių, o po kiekvieno tokio proceso būtina labai kruopščiai apdoroti suvirinimo/sukabinimo siūlę cheminėmis medžiagomis, apsaugančiomis ją nuo korozijos“, – teigia VGTU Fizikos katedros vedėjas, prof. Artūras Jukna.
Tačiau automobilių „lipdymo“ darbus dirbtuvėse dažniausiai atlieka specialistai, neturintys tokių specialių įgūdžių.
Pastebėti sunku
Kiek tokių iš išorės tvarkingų, tačiau tragiškos būklės kėbulo tiksinčių bombų važinėja Lietuvos keliais – nežinia. Tačiau į „Google“ įvedus frazę „automobilis lūžo“, paieškos rezultatų kiekis stebina – šimtai, gal net tūkstančiai sulipdytų transporto priemonių jau iškeliavo į metalo perdirbimo gamyklas po avarijų, kuriose pasidalijo į dvi dalis. Neretai jos anapilin palydėjo ir sėdėjusius viduje.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Kampiniu šlifuokliu pjaunama automobilio detalė |
Pamatyti, ar automobilio kėbulas yra virintas iš dviejų, ne specialistui beveik neįmanoma. Tokiais atvejais pagelbsti oficialūs gamintojo atstovų Lietuvoje servisai – jie pagal kėbulo identifikacinį numerį (VIN kodą) gali patikrinti daugumos Europoje pagamintų naujesnių automobilių istoriją.
Lietuvoje asociacija „Transeksta“ nuo 2006-ųjų renka techninę apžiūrą atliekančių transporto priemonių duomenis – tuomečius trūkumus bei kilometražą. Norint patikrinti Lietuvoje jau kurį laiką eksploatuojamą automobilį, tai galima padaryti asociacijos interneto puslapyje. Tereikia žinoti VIN numerį, kurio tvarkingų automobilių pardavėjai neslepia.
Specialūs duomenys
Kiekvienas automobilių gamintojas (pradedant „Dacia“, baigiant „Mercedes-Benz“) specialioje duomenų bazėje nurodo kritines kėbulo detales, kurios privalo būti nedalomos, ir vietas, kurios gali būti pjaunamos ir virinamos.
„Turėdami šią gamintojų pateiktą duomenų bazę, su specialia įranga galime atkurti bet kokio automobilio normalią būseną“, – teigia automobilių kėbulų centro „RemArtas“ direktorius Artūras Povilenskas.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Programos, parodančios automobilio kėbulo taisymo galimybes, langas |
Šis centras gali pasigirti kitur Lietuvoje nematytu aparatu. Jis lazeriu patikrina kelias dešimtis automobilio kėbulo ir važiuoklės taškų bei pagal mašinų gamintojų pateiktas duomenų bazes nustato, ar šie yra standartinėse vietose. Jeigu automobilis niekada nebuvo daužtas, visi pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiausiai vieno kito milimetro nukrypimą nuo standartinių.
Lankantis minėtame servise, jo meistrai parodė ataskaitą, pateiktą patikrinus vieną „Škoda“ automobilį. Iš išorės jis atrodė puikiai, tačiau kai kuriose vietose buvo nustatyti net 8 cm siekiantys nukrypimai nuo normos. Tai – ženklas, jog jis buvo daužtas ir suvirintas „iš akies“, kad tik atrodytų padoriai.
