TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Trys Benedikto Vanago patarimai, kaip išsirinkti žiemines padangas

Benediktas Vanagas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Benediktas Vanagas
Šaltinis: 15min
0
A A

Pavojingiausią eismo saugumo požiūriu laikmetį, kai kelius padengia sniegas ir ledas, tradiciškai vairuotojus užgriūva naujienų lavina iš padangų gamintojų. „General Financing team Pitlane“ lenktynininkas Benediktas Vanagas, rinkdamasis žiemines padangas, vadovaujasi trimis taisyklėmis.

Padangomis rūpinasi iš anksto

Dėl spąstais virstančių įkalnių ir drastiškai pailgėjančio stabdymo kelio, išsiblaškę automobilininkai paprastai linkę kaltinti kelininkus, laiku nenuvalančius sniego ir nepabarstančius slidžių ruožų. Tačiau akivaizdu, kad vienu metu nuvalyti visų transporto arterijų neįmanoma net teoriškai, todėl jei ką nors žiema ir užklumpa netikėtai, tai tik pačius vairuotojus.

Anot B.Vanago, anksčiau pradėjus pasirinkimo procesą, ir pasirinkimas geresnis, ir potencialiai mažesnė kainos galimybė bei patogesnis aptarnavimo laikas.

Nors pagal kelių eismo taisykles dėl žieminių padangų nebūvimo vairuotojai nebaudžiami iki lapkričio 10 dienos, tačiau spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje temperatūra dažnai nukrinta žemiau 7 laipsnių šilumos.

„Tuomet vasarinių padangų guma sukietėja ir jos jau nebėra tiek efektyvios, todėl gali sukelti daugybę „slidžių“ problemų“, – pastebėjo B.Vanagas.

Dygliuotos ar be dyglių

Pasak B.Vanago, renkantis automobilio ratus žiemai, svarbu pasirinkti tarp dygliuotų ar nedygliuotų padangų. Tam reikia žinoti, kokio tipo keliais daugiausia yra važiuojama.

Miesto gatvės dažniausiai yra geriau prižiūrimos nei rajoninės reikšmės keliukai, kurie dažniausiai yra padengti ypač slidžia ledo danga. Taip pat ir potencialus poreikis aplankyti kaimyninę Lenkiją turės įtakos, kokio tipo padangas pasirinkti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Benediktas Vanagas karjere išbandė Dakaro automobilį.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Benediktas Vanagas karjere išbandė Dakaro automobilį.

Šiuolaikinių žiemų nestabilumas tarp daugiau pavasariui tinkančio oro iki rimto šaltuko su daug sniego gali įvaryti į kampą nemažą specialistą, nes nėra visiems atvejams geriausiai tinkamų žieminių padangų.

Kalbėdamas apie dygliuotas padangas B.Vanagas pabrėžė, kad atšiaurioms važiavimo sąlygoms, ledu ar plikšala padengtu keliu dygliuota padanga veikia geriausiai. Dėl įprastai naudojamo kietesnio gumos mišinio tokio tipo padangos tarnauja ilgiausiai. Tačiau jos irgi turi trūkumų: didesnis triukšmas (apie 3–5 decibelus), šiek tiek prastesnis stabdymo kelias esant sausam asfaltui. Be to, jų rinktis nevertėtų, jei planuojamos išvykos bent iki Lenkijos ar tolyn į Europą, kur tokio tipo padangos yra draudžiamos. Tiesa, Skandinavijos šalyse tokios padangos naudojamos.

Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose. Tokių padangų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi. Tokį „apavą“ mašinos paprastai dėvi 3–5 sezonus, teigė sportininkas.

„Nedygliuota minkštesnio mišinio padanga dažnu atveju yra mano pasirinkimas“, – sakė B.Vanagas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Benediktas Vanagas karjere išbandė Dakaro ralio automobilį.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Benediktas Vanagas karjere išbandė Dakaro ralio automobilį.

Tokios padangos nedraudžiamos aplinkinėse užsienio šalyse, be to, jos tylesnės. Dėl minkšto mišinio jos yra ganėtinai efektyvios esant plikšalai.
Tiesa, šios padangos greičiau susidėvi bei jų stabdymo kelias yra ilgesnis nei, pavyzdžiui, palyginti su nedygliuotomis kieto mišinio padangomis.

„Man lengviau susitaikyti su prastesniu stabdymu esant geroms važiavimo sąlygoms, nei gauti didesnį siurprizą esant ypač slidžiam keliui“, – savo pasirinkimą pagrindė lenktynininkas.

Nedygliuotos kietesnio mišinio padangos dažniausiai naudojamos regionuose, kur yra geriau valomi keliai, mažesnė kritulių tikimybė. Dažnu atveju tai – Centrinės Europos vairuotojų pasirinkimas. Tokiomis padangomis „apautas“ automobilis, esant sausai kelio dangai, geriau valdosi ir stabdo, taip pat jos mažiau dyla. Visgi, pabrėžia sportininkas, esant prastoms važiavimo sąlygoms tokios padangos yra gerokai slidesnės nei dygliuotos ar nedygliuotos minkšto mišinio padangos.

Kiek milimetrų – saugu?

„Minimalus leistinas protektoriaus gylis žieminėms padangoms yra 3 milimetrai (vasarą 1.6 mm). Tačiau saugiu galėčiau vadinti ne mažesnį nei 4 milimetrų protektorių. Aš asmeniškai stengiuosi kas sezoną naudotis naujomis žieminėmis padangomis“, – žieminių padangų svarbą akcentavo B.Vanagas.

Jis nurodo, kad viena pavojingiausių situacijų vairuojant – akvaplanavimas, kai įvažiavus į didesnę vandens ar šlapio sniego sankaupą protektoriaus gylio nebeužtenka, kad tarp padangos ir kelio būtų pašalintas vandens ar sniego perteklius. Tuomet automobilis pradeda slysti slidžiu paviršiumi, beveik prarandamas sukibimas.

Esant slidžiai kelio dangai padangų sukibimui su kelio paviršiumi įtakos turi ir suapvalėję protektoriaus kraštai bei protektoriaus įpjovos. Nusidėvėjus protektoriui prarandamas jo kampų aštrumas, kuris itin aktualus nedygliuotoms žieminėms padangoms. Būtent tokie kampai bei įpjovos suteikia daugiausia stabilumo tuomet, kai kelias itin slidus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas