Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 09, 16:40

„Verslas juda. Darni patirtis“: kaip darnus judėjimas keičia miesto veidą, gerina sveikatą ir dar padeda sutaupyti

Pasikeisti gerąja patirtimi ir įkvėpti vieniems kitus judėti darniau – toks yra jau trečius metus iš eilės „Susisiekimo paslaugų“ organizuojamo renginio „Verslas juda. Darni patirtis“ tikslas.
„MAN Lion‘s City E12“
„MAN Lion‘s City E12“ / Gamintojo nuotr.

Renginio metu gruodžio 8 d. nuskambėjusios pranešėjų patirtys tik įrodo, kad Lietuvos įmonės, skatindamos savo darbuotojus judėti darniai, gali ne tik sutaupyti, bet ir surasti inovatyvesnius sprendimus bei motyvuoti savo darbo kolektyvus.

Gyventojų įpročius koregavo pandemijos iššūkiai

Renginį „Verslas juda. Darni patirtis“ moderavęs „Susisiekimo paslaugų“ judrumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius pasakojo, jog pandemija keitė vilniečių judėjimo įpročius.

Tai atskleidė trečius metus „Susisiekimo paslaugų” atliekamas Vilniaus įmonių darbuotojų keliavimo įpročių tyrimas.

Paaiškėjo, kad penktadalis gyventojų keitė nusistovėjusius keliavimo įpročius: apie 70 proc. jų pradėjo mažiau naudotis viešuoju transportu ir pusė jų grįžo prie nuosavų automobilių vairo.

Org./Vytautė Jonaitė, Jonas Damidavičius
Org./Vytautė Jonaitė, Jonas Damidavičius

Iššūkis, tenkantis šiandienos miesto lyderiams, ne iš lengvųjų – kaip šiuos žmones vėl sugrąžinti į viešąjį transportą? Apklausos duomenys, moderatoriaus teigimu, itin gelbsti ir planuojant keleivių srautus, taip pat ir viešojo transporto ir dviračių takų plėtrą.

Per pastaruosius ketverius metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 70 km dviračių takų, o iš viso jų mieste – daugiau kaip 120.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotus pokyčius miesto infrastruktūroje iki metų pabaigos bus nutiesta 125 km kokybiškų dviračių takų, kuriais galės riedėti ir elektriniai paspirtukai.

Iki 2023 m. pabaigos planuojama nutiesti likusias trūkstamas jungtis ir turėti nenutrūkstamą pagrindinių dviračių takų tinklą mieste, kad kuo didesnei daliai vilniečių nuo namų iki darbo ir toliau būtų galima keliauti dviračiu. Šiuo metu dviračių trasos jungia net labiausiai nutolusius miesto rajonus.

Vis tik apie pusę visų kelionių Vilniuje, skaičiuojama, sudaro keliavimas automobiliu, panašiai po 24 proc. sudaro viešasis transportas ir kelionės pėsčiomis, apie 1,5 proc. tenka dviračiams.

Vilniaus tikslas, kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu.

Vilniaus tikslas, kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – kelionės dviračiais.

Šiam tikslui paspartinti jau įrengtos dvi multimodalinės aikštelės Antakalnyje ir senamiestyje. Jose galima saugiai palikti ar įkrauti savo dviratį, paspirtuką, o toliau keliauti pėstute ar viešuoju transportu.

Vilniuje taip pat populiarėja aikštelės „Statyk ir važiuok“, kuriose Vilniaus gyventojai ir svečiai gali palikti savo automobilį ir keliauti viešuoju transportu vos už 0,5 Eur iki dienos pabaigos. Tokių aikštelių Vilniuje jau penkios.

Nemažai dėmesio skirta ir dar vienam Vilniaus savivaldybės tikslui – gatvių humanizavimui. Algirdo g. gyventojams taps pagrindine kokybiška susisiekimo su miesto centru arterija dviračiu. Nepertraukiamas 2 km dviračių takas buvo pradėtas tiesti šiemet, vykdant visą gatvės humanizavimo projektą.

Algirdo gatvės projektas planuojamas baigti kitų metų pavasarį. Taip Naujamiestis turės patogią ir saugią jungtį su Dariaus ir Girėno bei Geležinkelio g., kuriose darbai jau prasidėję. Įrengus šias atkarpas pietinė sostinės dalis bus prijungta prie pagrindinio dviračių trasų tinklo.

Verslo pasiekiamume ir startuolių indėlis

Startuolio, padedančio panaudoti duomenis geresniems verslo sprendimams ir tvaresniems miestams kurti, „Datahood” operacijų vadovas ir bendraįkūrėjas Matas Olendra mano, kad iki šiol naudotas miestų planavimas daro žmones priklausomus nuo automobilio.

Org./Matas Olendra
Org./Matas Olendra

Laimei, pranešėjo tikinimu, tai galima pakeisti pasitelkus didžiuosius teritorijų duomenis. Juos išanalizavęs startuolis „Datahood” padeda verslams atsirasti ten, kur juos potencialūs klientai pasieks patogiai pėsčiomis.

„Mes savo klientams padedame suprasti, kur mieste neišnaudotas potencialas būtent jų verslo plėtrai. Be verslui teikiamos naudos, mes padedame ir tvariai plėtoti miestą, nes, kai verslas atsiranda ten, kur yra jo klientas, jo judumas tampa žymiai tvaresnis ir žalesnis: jis nepriklauso nuo automobilio“, – pasakojo M.Olendra.

Pranešėjas renginyje dalijosi sprendimais, paremtais startuolio apdorotais duomenimis, ir mažoms, ir didelėms įmonėms, kurie padėjo atrasti naujų plėtros perspektyvų ir atsirasti ten, kur yra klientai, savivaldybei padėjo išsiaiškinti, kaip reikėtų plėtoti ar koreguoti viešojo transporto sistemą ir įveiklinti miesto žaliąsias erdves.

Judėjimą skatina šalia besidriekiantys takai

UAB „Technopolis Lietuva” paslaugų vadovė Vytautė Jonaitė renginyje pasisakė tema „Darnaus judumo priemonės nuo autobuso iki riedlentės – kaip įmonės skatina darbuotojus judėti?”

„Iki Vilniaus „Technopolio“ biurų driekiasi kokybiški dviračių takai, o tai čia įsikūrusių įmonių darbuotojus taip pat skatina rinktis paspirtukus, dviračius ar net riedlentes. Per 8 metus, nuo biurų parko veiklos pradžios, pasikeitė ir pačių biurų infrastruktūra: įrengtos dviračių ir paspirtukų saugojimo aikštelės, bendro naudojimo dušai, persirengimo patalpos.

Susisiekimui tarp „Technopolio“ pastatų taip pat naudojame paprastus paspirtukus, kad judėjimas būtų kuo sveikesnis, – pasakojo V. Jonaitė. – Kolektyve organizavome ne vieną judėjimo iššūkį, pvz., sujungus visų darbuotojų žingsnius, jų per savaitę buvo suskaičiuota per milijoną. Ateityje planuojame skaičiuoti laiptus.

Sveika gyvensena – ne tik mūsų kolektyvo narių, bet ir „Technopolyje“ įsikūrusių įmonių vienas iš prioritetų.“

Tarnybinius automobilius pakeitė rezervuojamais programėle

Vilniaus šilumos tinklų Biuro administravimo skyriaus vadybininkė ir Biuro transformacijos projektų vadovė Laura Norvaišytė-Kostogrizienė atskleidė, kaip nauja biuro strategija padėjo optimizuoti darbuotojų judumą, taip pat ir transporto panaudojimą.

Situacija keitėsi iš esmės įmonei atsisakius priskirtų tarnybinių automobilių ir ėmus dalintis elektromobiliais, kuriuos reikia rezervuoti programėle.

„Kad darbuotojams būtų patogiau pasiekti darbo vietą iš skirtingų Vilniaus vietų, vietoje didelio biuro turime tris mažus skirtingose miesto vietose. Be to, darbuotojai skatinami pusę darbo laiko dirbti iš namų, o norėdami dirbti biure, su programėle rezervuojasi darbo vietą viename iš pasirinktų biurų, į kurį patogų atvykti”, – pasakojo Laura Norvaišytė-Kostogrizienė.

Tuo metu Aurimas Madžierius „Cargobike.LT” įmonės atstovas retoriškai klausė, ar įmanoma Lietuvos verslui mieste naudoti krovininius dviračius? Kaip sektinus pavyzdžius pranešėjas pateikė Daniją ir Olandiją, kur krovininius dviračius ypač pamėgę kurjeriai, siuntų kompanijos ir šeimos, auginančios daugiau vaikų,

„Galima sakyti, jog krovinis dviratis šiandien atgimė iš naujo, nes miestai ėmėsi priemonių kiek apriboti automobilių eismą centruose.

ES atliko tyrimą, kaip krovinius dviračius galima panaudoti miestuose? Taip pat buvo keliamas klausimas, ar jie gali pakeisti krovininį transportą? Atsakymas, kad nuo 25 iki 50 proc. komercinio poreikio galima įvykdyti krovininiu dviračiu miestų centruose“, – užtikrino „Cargobike.LT” atstovas.

Ragino atsigręžti į save

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Anton Nikitin
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Anton Nikitin

Vyriausiasis Vilniaus miesto inžinierius Antonas Nikitinas, kalbėdamas apie miestelėnų įpročių keitimą, atkreipė dėmesį į tai, apie ką dažnas nepagalvoja – sveikatą.

„Augančio miesto iššūkiai atima dalį gyvybių, dalį gyventojų sužaloja automobiliai, kasmet turime apie pusantro tūkstančio sužeistųjų, o kur dar automobilių keliamas triukšmas, nuo kurio kenčia šalia gyvenantys, beje, į tą zoną patenka ir kas trečia mokykla”, – susimąstyti apie tai, kaip keisis Vilniaus miesto gatvės, kvietė A.Nikitinas.

Susisiekimo ministerijos atstovė, atsakinga už darnų judumą ir transporto skaitmeninimą, Gintarė Janušaitienė minėjo, jog Lietuva turi bene taršiausią ES transporto priemonių parką (vidutinis jo amžius siekia 16 metų).

Org./Gintarė Janušaitienė
Org./Gintarė Janušaitienė

Pranešėjos teigimu, 91 proc. transporto parko sudaro lengvieji automobiliai, na, o šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 7313 elektromobiliai iš kurių 4000 tikrieji, o likusieji hibridiniai.

91 proc. transporto parko sudaro lengvieji automobiliai.

Tuo metu „DPD Lietuva komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pasakojo apie tai, kaip keitėsi įmonės gyvenimas nusipirkus 60 elektromobilių.

Europiniame kontekste, išsikėlusi ambiciją iki 30 proc. sumažinti CO2 kiekį savo veikloje, taip pat planuoja atnaujinti visą savo automobilių parką į elektromobilius ir kitas iniciatyvos.

„Iki 2019 m. taršą mažindavome remdami įvairius tvarumo projektus, bet nuo 2019 m. keliaujame kur kas sunkesniu keliu, keičiame savo veiklą, jos procesus.

Org./Tomas Vaišvila
Org./Tomas Vaišvila

Mūsų sprendimas buvo eiti tvarumo link per savo veiklos sprendimus ir pakeisti dyzelinį transportą į elektromobilius. Ši iniciatyva startavo Vilniuje, Rygoje ir Taline. Šiais metais tai jau beveik baigtas procesas Baltijos šalyse, įsigyta 120 įvairių transporto priemonių, kurios keičia dyzelinius variklius ir 60 iš jų yra Vilniuje“, – sakė T.Vaišvila.

Na, o Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas pasidalijo asmeniniu ir visos savo mokytojų bendruomenės pokyčiu atsisakius kelionių automobiliu.

Ko reikėjo, kad įvyktų šis pokytis? N.Buivydo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės dovanos, vilniečio kortelės, kuri paskatino iš naujo atrasti keliones Vilniaus miesto viešuoju transportu.

„Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus visiems švietimo darbuotojams dovanoti nemokamą keliavimą su vilniečių kortelėmis visus metus viešuoju transportu, kone 70 proc. mokytojų pakeitė savo keliavimo įpročius: iš automobilio persėdo į autobusus.

Išvada iš mano apklaustų mokytojų tokia, kai turi galimybę keliauti nemokamai, tai ir naudojiesi ja. Mokytojai jaučiasi dėkingi, nes šį kartą ir jais pasirūpinta, taip nutinka labai retai“, – tikino N.Buivydas.

Org./Nerijus Buivydas, Jonas Damidavičius
Org./Nerijus Buivydas, Jonas Damidavičius

Tiek jam, tiek ir jo kolegoms mokytojams metinis viešojo transporto bilietas, kurio vertė 300 Eur, tapo lūžiu tvaresnio gyvenimo link.

„Ėmus keliauti autobusais ir troleibusais, mokytojams daugiau pinigų lieka knygoms ir pramogoms”, – pasidžiaugė švietimo atstovas.

Renginio metu darnaus judumo patirtimis ir įmonių atstovų įžvalgomis šiemet dalijosi Vilniaus miesto savivaldybės, „Susisiekimo paslaugų“, Vilniaus šilumos tinklų, didžiausią darbo erdvių miestą valdančio „Technopolio“, lietuviško startuolio „Datahood“, siuntų pristatymo bendrovės „DPD“, ugdymo įstaigos „Demokratinės mokyklos“ ir krovininių dviračių bendrovės „Cargobike.lt“ atstovai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas