Kryžiaus keliai
Vežėjai piktinasi, kad norint nustatyti tikrąjį vilkiko svorį tenka papildomai išleisti kelis šimtus litų, o transporto priemonė nuo vienų ekspertų siunčiama pas kitus. Maratonas dažniausiai prasideda muitinės poste. Vežėjas norėdamas gauti tinkamumo liudijimą, be kurio negalėtų gabenti krovinių, poste privalo patikrinti vilkiko ar puspriekabės svorį.
Transporto priemonė turi būti pasverta muitinės žinioje esančiomis platforminėmis svarstyklėmis su pilnais kuro bakais, visais priklausančiais atsarginiais ratais ir įrankiais. Jei paaiškėja, kad automobilio ar priekabos faktinė nuosava masė neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, vežėjams reikia keisti techninio paso duomenis. Tada ir prasideda „kryžiaus keliai“: vežėjas, norėdamas pakeisti duomenis važiuoja į „Regitrą“, o iš ten siunčiamas į „Tuvlitą“, arba kitą bendrovę, kuri tikrina įregistruotų transporto priemonių ir jų priekabų techninę būklę. Iš techninių apžiūros stočių, vežėjas nukreipiamas į ekspertizių centrus, kuriuose nustatoma ar transporto priemonė nebuvo perdirbta, po to vežėjas privalo vėl pasverti automobilį. O sverti, pasirodo, galima tik Valstybinėje mašinų bandymo stotyje, esančioje Kauno r. Domeikavoje. Ten automobiliai keliauja iš visos Lietuvos.
Abu patikrinimai mums kainavo papildomus 500 litų
Siunčiami į Valstybinę mašinų bandymo stotį
UAB „Vetura“ direktorė Julija Černiachovskaja pasakoja, kad įmonė įsigijo vilkiką su priekaba. Kai muitinės terminale automobilį pasvėrė paaiškėjo, kad nuosava automobilio masė dokumentuose nuo tikrosios skiriasi 5 tonomis. Taigi reikėjo keisti dokumentų duomenis. „Nuvažiavome į „Regitrą“ ir paprašėme pakeisti techninį pasą. „Regitra“ mus nusiuntė į „Tuvlitą“. Ten mums pasakė, kad reikia kreiptis pas specialistus, kurie nustatytų ar bakas yra gamyklinis. Vilniuje esančiame ekspertizių centre ateities gatvėje, mums patvirtino, kad bakas yra gamyklinis, tačiau sverti automobilį mes vis tiek privalėjome Domeikavoje. O juk prieš tai svėrėmės muitinės terminale. Abu šie patikrinimai mums kainavo papildomus 500 litų,“ – pasakoja įmonės vadovė.
UAB „Tegu“ direktorė Daiva Orlickaitė sako, kad atvejai, kai tikroji masė nesutampa su nurodyta registracijos dokumentuose yra gana dažni. O kodėl dokumentuose pateikti duomenis neatitinka tikrovės neaišku. Ji stebisi, kodėl sertifikuotomis svarstyklėmis, esančiomis muitinės postuose nepasitikima ir kodėl „Tuvlita“ negali remtis muitinės išduota pažyma.
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos (LNVK) Smulkių ir vidutinių vežėjų komiteto pirmininkas Sigitas Česnavičius susiklosčiusią situacija vadina užburtu ratu ir pasityčiojimu iš vežėju. „Muitinė išduoda mums oficialų dokumentą, ir mano manymu, ten nustatytas svoris ir yra tiksliausias. Jie pagal tą nustatytą svorį ir skaičiuoja kiek prekių pakrauta į priekabą. O mus kažkodėl dar siunčia į Domeikavą, bet ten juk nepaauksuotos svarstyklės, juk tokios pačios. Nupirktos transporto priemonės nebuvo perdirbtos, tiesiog kažkodėl dokumentuose įrašytas neteisingas svoris. Aš už visas tas ekspertizes papildomai sumokėjau 900 litų,“ – stebisi jis.
Kreipėsi į ministeriją
Šią problemą pradėjo kelti LNVK kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija – jie dar šių metų kovo mėnesį raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją. Rašte, jie nurodė dar vieną su transporto priemonių svoriu susijusią problemą. Pasirodo, kad kai kurių ES valstybių išduotose techniniuose pasuose nenurodomas transporto priemonės nuosavas svoris. Todėl vežėjai privalo pristatyti pažymą apie svorį iš sertifikuoto centro, t.y. iš Domeikavoje esančios Valstybinės mašinų bandymų stoties. LNVK siūlė VĮ „Regitra“ darbuotojus įpareigoti naudotis gamintojų duomenų bazėmis, kuriose gamintojas nurodo prieš tai minėtus reikalaujamus duomenis. Papildoma patikra sertifikuotose centruose būtų privaloma tik atlikus transporto priemonių pakeitimus.
Konfederacija gavo Vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus pasirašytą atsakymą. Rašte viceministras nurodė, kad jei registravimui pateiktuose dokumentuose ir kituose oficialiuose šaltiniuose nenurodyta transporto priemonės masė be krovinio (nuosava masė), transporto priemonė turi būti sveriama. Tačiau tame pačiame rašte nurodė, kad transporto priemonės yra sveriamos įvairiuose įmonėse. Gali būti sveriamos muitinės sandėliuose ar kituose arčiau esančiuose įmonėse, turinčiuose sertifikuotas svarstykles. Todėl vežėjams neaišku, kodėl jie siunčiami būtent į Valstybinę mašinų bandymo stotį.
Kodėl Valstybinė mašinų bandymo stotis?
Vežėjams neaišku, kodėl muitinės postuose esančių svarstyklių duomenimis nėra pasitikima. Šios svarstyklės, anot vežėjų taip pat yra sertifikuotos, atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus, be to muitinėje išduodamos svėrimo pažymos. Pasiteiravome „Tuvlitos“ ir VKTI atstovų, kodėl vežėjai nukreipiami svorio nustatyti būtent į Domeikavoje esančią stotį.
VKTI Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius "CargoNEWS" sakė, kad anksčiau patys vežėjai turėjo nemažai problemų dėl tikslaus svorio nustatymo, dėl to ir buvo inicijuotas tokios stoties atsiradimas. Tokios techninės tarnybos, kaip Domeikavoje esanti mašinų bandymo stotis, turi atitikti ir laikytis Europos Sąjungos Reglamento Nr. 371/2010 nuostatų. Šiai stočiai keliami aukšti reikalavimai. Tokia techninė tarnyba turi būti akredituota, turėti kokybės vadybos sistemą, laikytis atitinkamų standartų nuostatų, naudojama įranga turi būti patikrinta metrologijos tarnybos, taip pat techninė tarnyba turi įrodyti kompetenciją darbo srityje. Visus šiuos reikalavimus atitinka tik minėta stotis.
Vienintelė akredituota laboratorija, galinti nustatyti tikrąjį svorį, yra Domeikavoje
„Mes nesakome, kad mes nepasitikime muitinės postuose esančiomis svarstyklėmis, tačiau mes nežinome kokia yra jų svėrimo metodika. Juk yra tam tikros sąlygos transporto priemonės komplektacijai, technikos charakteristikoms bei reikalavimai nustatant transporto masę,“ – sako J. Ramošavičius.
UAB „Tuvlita“ technikos vadovas Tomas Balčius taip pat paaiškino, kad vienintelė akredituota laboratorija, galinti nustatyti tikrąjį svorį yra tik Domeikavoje.
Paklausėme, kokie reikalavimai keliami ir muitinės postuose naudojamoms svarstyklėms. Muitinės departamento atstovai paaiškino, kad transporto priemonės sveriamos ašinėmis arba platforminėmis svarstyklėmis. Šių svarstyklių maksimali svėrimo riba gali būti iki keliasdešimt tonų. Visos muitinės postuose naudojamos svarstyklės turi būti veikiančios, techniškai tvarkingos ir metrologiškai patikrintos. Pagal metrologiškai nepatikrintų svarstyklių svėrimo rezultatus negalėtų būti išduodamos svėrimo pažymos. Tokias svarstykles kalibruoja kas vienerius metus, metrologinės patikros metu.
Problemos ir pasienyje
Vežėjai nurodo ir kitą problemą, kuri kyla dėl neteisingai nustatomo svorio – pasienyje esančios svarstyklės neretai rodo netikslius duomenis. UAB „Vetura“ direktorė J. Černiachovskaja sako, kad dažniausiai problemų kyla žiemą, nes svarstyklės prišąla ir rodo ne tokį svorį koks yra iš tikrųjų.
Jai pritaria ir UAB „Tegu“ direktorė D. Orlickaitė. Pašnekovė pasakoja, kad pasienyje esančios svarstyklės kartais rodo neteisingai, o paklaida gali siekti ir 2 tonas. „Tada fiksuojamas krovinio svorio neatitikimas, o tokiais atvejais galvojama, kad vežėjas veža per daug, dėl ko yra daromas pilnas patikrinimas. Krovinį iškrauna, o po to vėl pakrauna, tada vėl sveria. O mes vėl mokame. Tačiau šitų procesų mes jau negalime niekaip įtakoti, nes šios svarstyklės priklauso kitai valstybei,“ –sako ji .
Vežėjai mano, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad valstybinės institucijos ir ministerijos tarpusavyje nesukalba ir nederina veiksmų.
