Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 28d. 13:47

R.Šimašius pristatė 12 principų, kaip bus projektuojamos Vilniaus gatvės, ir atsiprašė dėl sumaišties

Remigijus Šimašius pristatė 12 darnaus eismo ir gatvių projektavimo principų
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / Vilnius pristatė 12 eismo organizavimo ir gatvių projektavimo principų
Ketvirtadienį Vilniaus metas Remigijus Šimašius bei Vilniaus savivaldybės inžinierius Antonas Nikitinas pristatė 12 esminių principų, pagal kuriuos bus projektuojamos Vilniaus gatvės ir organizuojamas eismas. Ši tema itin aktuali po nemažos suirutės, šią vasarą ir rudenį kilusios Naujamiestyje. Ypač Naugarduko gatvėje šį pirmadienį, kelininkams tiesiog sankryžos viduryje nupiešus apskritimą. Meras R.Šimašius pripažino, kad rekonstrukcijos darbų pradžia buvo netinkama, ir atsiprašė dėl nepatogumų. „Dabar eismas žiedu vyksta sklandžiai“, – sakė Vilniaus meras.

15min jau rašė apie Naugarduko gatvėje pirmadienį išdygusią žiedinę sankryžą – gatvių sankirtoje tiesiog buvo nupieštas apskritimas. Tiesa, prieš įvažiavimą į sankryžą buvo sustatyti ženklai, žymintys žiedinę sankryžą.

Tačiau akivaizdu, kad toks Vilniaus valdžios žingsnis bent jau iš pradžių davė daugiau žalos, nei naudos. 15min fotografų užfiksuotuose kadruose matosi, kad net policijos automobilis šią „nupieštą“ sankryžą įveikė kaip Anglijoje – kita puse. Taigi staiga drastiškai, be suprantamo perspėjimo, pakeitus eismo tvarką, kilo didžiulis chaosas, o internete paplito eismą Indijoje primenantys vaizdai.

Tiesa, antradienį kelininkai ėmėsi žiedinę sankryžą žymėti specialiais ryškiais blokeliais, tad sankryža tapo matoma nuo tolo.

Meras piešia šviesų rytojų, tačiau vairuotojų skundai nesibaigia

Kai kurie eismo dalyviai eismo juostų siaurinimą Vilniuje vadina „vairuotojų kankinimu“. O nesibaigiantys vairuotojų skundai, važiuojant Naugarduko gatve, yra puiki iliustracija, kad graži teorija ne visuomet sklandžiai virsta šviesiu rytojumi.

„Tik laiko klausimas, kada susidursiu su dviratininku“, – sakė pavardės nenorėjęs skelbti lenktynininkas. Jam antrino ir dviratininkų atstovas. Pats Antonas Nikitinas pripažino, kad taisytinų dalykų liko.

O meras Remigijus Šimašius pristatymo metu nupiešė šviesų sostinės rytojaus vaizdą: mėgstamiausiomis sostinės gyventojų gatvėmis taps ne kokia nors Niujorko ar kito didmiesčio gatvė – Vilnius taip išgražės, kad būti jame bus miela ir malonu.

15min mero R.Šimašiaus paklausė, ar jis mato ir kitą medalio pusę: juk medelių sodinimas ir važiuojamosios dalies siaurinimas neprivers vilniečių iš automobilių persėsti į viešąjį transportą. Tam reikėtų kitų priemonių: pasiekti, kad autobusu ar troleibusu pasiekti norimą miesto tašką būtų greičiau ir akivaizdžiai pigiau. Gal planuojama apmokestinti įvažiavimą į centrą, kaip daugelyje Europos sostinių?

Meras pasidžiaugė, kad Vilniaus viešasis transportas labai patobulėjo, tapo patogesnis ir patikimesnis. Kaip didelį privalumą minėjo ir dalijimosi automobiliais paslaugą. Be to, žadėjo dar 10 zonų pagerinti A juostų funkcionalumą. Įvažiavimo mokesčio tikrai neplanuoja.

O gal žaliąsias Vilniaus greitkelių (pvz., Ukmergės, Geležinio Vilko ir pan. gatvių) juostas panaudos viešajam transportui, kad jis galėtų be trikdžių važiuoti savo maršrutu? Gal ateityje jomis važiuos greitieji tramvajai?

R.Šimašius atsakė, kad žalios juostos ir liks žaliomis. O jei A juostos bus pertvarkomos ar atsirastų nauja transporto rūšis, tam bus panaudota dešinė važiuojamoji juosta, nes taip saugiau pėstiesiems.

12 principų, kurie turėtų sugrąžinti miestą žmonėms

Pasak mero, Vilnius pradeda gatvių desovietizacijos procesą – pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesnėmis dangomis, prižiūrimais fasadais palei gatves.

Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės „metrą“ gaunantys pastatų naudotojai, – visa tai yra naujame sostinės gatvių standarte.

Žemiau išvardysime 12 principų:

1. Medis visada yra pirmas. Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).

2. Medžiai ir krūmai – tarp automobilių ir pėsčiųjų. Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų
medžių.

3. Važiuojamosios dalys – be perteklinio pločio. Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją.

Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m.

Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau kaip 3,25 m.

Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.

4. Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų. Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą.

Pėsčiasis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą.

5. Apšvietimas – pirmiausia pėsčiajam. Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.

6. Visi gatvės elementai – juodi. Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami
palaipsniui perdažomi.

Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004 MATT.

7. Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą. Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose.

8. Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus. Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse.

Jos skirstomos grupėmis po 2–3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.

9. Dangos kuria gatvės charakterį. Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį.

Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška.

Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų – baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.

10. Vizualinė švara, laisvė nuo perteklinių elementų. Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami.

Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.

11. Gatvės „metras“ – šeimininkams. Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5–3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe).

Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.

12. Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai. Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

Standartas parengtas vadovaujantis Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Principais siekiama, kad sostinės gatvės taptų integralia miesto gyvenimo dalimi, būtų žalesnės ir gyvybingesnės.

Dalis Gatvių standarto principų jau įgyvendinti rekonstruotose Pylimo, Algirdo, Naugarduko, Islandijos ir kitose gatvėse. Jose pertvarkytas apšvietimas, tarp gatvės ir pėsčiųjų pasodinti krūmai ir medžiai, spalviškai suvienodinti gatvės elementai.

Keletas standarto principų yra susiję su kita didele Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva – Žaliąja Vilniaus banga, kuria siekiama apželdinti kiekvieną iš 2000 Vilniaus gatvės kilometrų. Gatvių standarte numatyta rekonstruojant ir tiesiant gatves rūpintis tuo, kad nenukentėtų medžiai, o ten, kur jų kol kas nėra – pasodinti jų ir krūmų taip, kad vizualiai ir emociškai atskirtų važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų ir dviračių takų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasveikino Vilnių žengus svarbų žingsnį derinant aplinkos tausojimą ir miesto gerovę.

„Vilniaus miesto darnusis gatvių standartas, kaip ir žalioji banga, – ilgai lauktas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link. Privalome sustabdyti miestų virtimą asfalto dykumomis. Gatvėms neturėtume taikyti išimčių: jos turi būti ne tik transporto, bet ir žaliosios arterijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Suprasti akimirksniu

  • per pastaruosius metus Vilniuje išasfaltuota per 300 km automobiliams,
  • paklota per 150 km takų pėstiesiems,
  • nutiesta per 70 km dviračių takų,
  • šiuo metu sostinėje sodinama 20 kartų daugiau medžių nei prieš 7 metus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

25:11
10:24
04:58

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas