„Kiemuose netelpantys automobiliai, užgrūstos ir sunkiai pravažiuojamos daugiabučių kvartalų gatvės – praktiškai visų rajonų gyventojų galvos skausmas. Savivaldybė nustatys aiškias ir vienodas sąlygas daugiabučių namų bendrijoms, ketinančioms renovuoti savo kiemus: didinti stovėjimo aikšteles, tvarkyti privažiavimus ir kt. Nemokamai bus parengti detalieji planai ir garantuota, kad leidimas dirbti bus suteiktas per dvi savaites. Tik parodžiusi iniciatyvą savivaldybė gali tikėtis, kad bendrijų gyventojai imsis tvarkyti savo kiemus. Todėl reikia mažinti biurokratinius trukdžius, o atskirais atvejais padėti bendrijoms gauti ir finansinę paskatą.“
Tai – ištrauka iš tuomečio kandidato į Vilniaus merus R. Šimašiaus programos. Dabartinis sostinės vadovas žadėjo pradėti visuotinę kiemų renovaciją, tačiau vilniečiai, kaip krito į duobes savo kiemuose, taip ir toliau šiemet kris, mat jų remontui nėra lėšų.
Šių metų pavasarį portalas LRT.lt skelbė, kad 2015-aisiais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) lėšų Vilniaus miestui skirta 11,7 mln. eurų. Papildomai planuojama gauti apie 1,5 mln. eurų tikslinių lėšų. Šios lėšos naudojamos gatvių, tiltų ir viadukų priežiūrai, eismo saugumui ir kitoms panašioms reikmėms. KPP lėšos kiemų remontui nenaudojamos, o kiemams lėšų šiemet beveik neskirta.
Situacija tokia, kad gatvių remontui daugiausia naudojamos Kelių direkcijos lėšos, o jų kiemų remontui naudoti negalima – tai skirta tik gatvių priežiūrai. Darėme su pinigais tai, ką mes galime daryti, – komentavo G.K.Niaura.
„Šiemet nelabai ir tvarkėme kiemus, nes tam nebuvo skirta pinigų. Biudžetas dar buvo sudarinėtas anksčiau ir kiemams nebuvo skirta pinigų. Kažkiek kiemai buvo tvarkomi, bet labai nedaug – tik avarinės duobės, kai kurie įvažiavimai į kiemus. Situacija tokia, kad gatvių remontui daugiausia naudojamos Kelių direkcijos lėšos, o jų kiemų remontui naudoti negalima – tai skirta tik gatvių priežiūrai. Darėme su pinigais tai, ką mes galime daryti“, – portalui LRT.lt komentavo savivaldybės Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura.
Ką daryti gyventojams, kurie kiekvieną dieną išvažiuoja į darbus ir iš jo grįžta, laužydami automobilius duobėse, panašiose į kraterius?
„Šitas klausimas – ne man, o tarybai, kuri numato skirti [lėšas] arba ne. Ji skirsto biudžetą ir numato finansavimo programas. Mes mieste turime ir kitokių pavyzdžių, kur yra suformuoti sklypai ir stiprios bendrijos – ten patys tvarko savo kiemus. Tai – vienas iš variantų, kodėl gi ne?“ – klausė G. K. Niaura.
R. Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas aiškina, kad šios kadencijos taryba jokių biudžetų dar netvirtino ir dirba su buvusio sostinės vadovo Artūro Zuoko tarybos sudarytu biudžetu, kuriame esą nebuvo skirta lėšų duobėms lopyti.
„Šiuo metu biudžeto projektas yra tik pradinėje stadijoje, dar anksti kalbėti, kiek ten lėšų bus ar nebus numatyta. Kai taryboje bus svarstomas kitų metų biudžeto projektas, vyks diskusijos, viešai pristatomi prioritetai, tada ir kalbėsime“, – LRT.lt atsakė A. Zubriakovas.
Tuo metu 2014-aisiais prioritetas buvo skiriamas privažiavimo keliams prie mokyklų ir darželių tvarkyti. Vilniaus miesto biudžete 2014 metais gatvių remontui bei greideriavimui, jų priežiūrai žiemą, kelių, šaligatvių, laiptų, turėklų ir kitų infrastruktūros statinių įrengimui, remontui ir priežiūrai buvo skirta 2,1 mln. Lt.
Kritinės būklės kiemų yra Šeškinės, Fabijoniškių, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų mikrorajonuose.
Kenkia automobilio dalims
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis pripažįsta ir pats gyvenantis viename iš rajonų, kur kai kurių gatvių būklė – apgailėtina.
„Vienoje gatvėje situacija geresnė, kitoje – tikrai baisi. Papilta kažkokių akmenų, kad vos ne vos būtų galima važiuoti. [...] Daugiabučių kiemai tikrai apleisti, negalima ramiai, patogiai ir komfortiškai važiuoti“, – tikina specialistas.
Pasak V. Žuraulio, duobės gadina automobilio pakabą, ratus ir pan. „Važiuojant pakankamai lėtai žala yra minimali, bet kam tuomet skirtas automobilis ir tiesiamos gatvės, jei važiuojame 2–4 km/h greičiu? Jei ta pačia duobėta gatve tenka važiuoti rytais, vakarais, dienomis, aplanko kartėlis. Jei duobė tikrai gili, o kraštai – aštrūs, tuomet padangai galima gerokai pakenkti. Galimi padangos pažeidimai, nekalbant jau apie ratlankį, kuris taip pat gali būti pažeidžiamas“, – aiškino V. Žuraulis.
