Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 01, 09:08

Karolis Mieliauskas, nufilmavęs aplinkosaugos laidą BBC: Šri Lankos vaizdai sukrėtė

„Šiame vandenyje žvejoja žvejai, maudosi vaikai, bet turiu prisipažinti – į jį įkristi nė už ką nenorėčiau“, – sako tarptautinio pripažinimo sulaukęs keliautojas ir motociklininkas Karolis Mieliauskas, prisimindamas kelionę katamaranu Šri Lankoje. Keliautojas pasakoja pasižadėjęs sau 2022 metais sukurti apie švaresnį ir tvaresnį pasaulį kalbantį projektą. Tai pavyko įgyvendinti kartu su viena didžiausių pasaulio televizijų BBC, rašoma pranešime.

– Esi žinomas kaip keliautojas-motociklininkas, taigi ekspedicijose ir projektuose naudojiesi ne pačiomis ekologiškiausiomis transporto priemonėmis. Tačiau naujasis tavo projektas kitoks – kas lėmė tavo sprendimą naują projektą dedikuoti ekologinėms problemoms?

– Vienas iš sau 2022-iesiems metams keltų tikslų, buvo sukurti projektą, susijusį su ekologija ir tvarumu. Man rūpi gamta, švara, mūsų žemės gerovė. Tačiau rūšiuodamas atliekas, tausodamas vandenį ir imdamasis kitų elementarių veiksmų, jaučiausi daranti nepakankamai žemės labui. Juolab, dažniausiai keliauju motorinėmis transporto priemonėmis, todėl jų išmetamos dujos ekologinės situacijos nepagerina.

Kadangi mano projektai, kurių metu prisigalvoju įvairių iššūkių, neretai sulaukia ir pasaulinio dėmesio, nusprendžiau jį išnaudoti tikslingai ir per naują projektą skleisti žinią apie pasaulyje egzistuojančias opias ekologines problemas. Projekte, kaip ir visada, netrūksta nuotykių ir iššūkių, bet svarbiausios jo siunčiamos žinios yra dvi. Pirmoji – net ir tolimose šalyse egzistuojančios ekologinės problemos turi įtakos mums. Antroji – kiekvienas iš mūsų galime vienaip ar kitaip prisidėti prie problemos mažinimo.

– Šri Lanka ir katamaranas – kaip kilo ši mintis? Galbūt galėjai pasirinkti ir artimesnę šalį, aktualesnę mums, lietuviams?

– Šri Lankoje turiu giminių, iš kurių sužinojau apie labai blogą ekologinę situaciją šalyje. Įsivaizduokite, čia nieko nestebina ir nepiktina, kai žmonės šiukšles meta šalia upių, kanalų ar net tiesiai į juos. Nors daugelyje vietų galima pamatyti užrašus, skatinančius nešiukšlinti, bet gyvenvietėse nėra šiukšliadėžių ir šiukšlių konteinerių, niekas neišveža susikaupusių atliekų.

Visi esame girdėję, kad vandenynuose, toli nuo krantų plūduriuoja tūkstančių hektarų ploto šiukšlynai, o statistika rodo, kad 80 proc. plastiko ten suplaukia būtent iš vidinių vandenų, tai yra, įvairių upių ir kanalų. Taigi, tai ne tik šios mažos ir tolimos šalies problema – kalbame apie taršą, kuri patenka į vandenynus, todėl tai yra pasaulinė, visų mūsų problema. Pavyzdžiui, mikroplastikas vandenynuose, kurį suvartojame kartu su žuvimis.

Kad savo akimis pamatyčiau, apie kokio masto užterštumą Šri Lankoje šnekama, nusprendžiau perplaukti „Dutch“ ir „Hamilton“ kanalus, kuriuos jungia Negombo lagūna šalies vakaruose. Tiek iš ekologinių paskatų, tiek norėdamas dar vieno iššūkio, pasirinkau tradicinį vienvietį žvejo katamaraną. Jis buvo ypač nepatogus – nestabilus, lygiagrečiai sudėtos kojos jame netilpo, o irkluoti teko vienu sunkiu mediniu irklu.

52 kilometrus iki Šri Lankos sostinės Kolombo įveikiau lauke tvyrant apie 40 laipsnių karščiui, užterštais kanalų vandenimis, iš kurių kilo dvokiantis garas. Taigi netrūko nei fizinių, nei ekologinių iššūkių.

– Šri Lanka dažnai vadinama rojuje žemėje, šiais metais joje atostogavo ir nemažai lietuvių, tačiau jų įspūdžiuose užteršto vandens ir paplūdimių – mažai. Kokią Šri Lanką pamatei plaukdamas kanalais ir lagūnomis, kas nustebino, sukrėtė?

– Atostogaujantys dažnai leidžia laiką išdailintuose „resortuose“ ir nemato vaizdų, kurie yra vos keli žingsniai nuo tvarkingų, turistams skirtų vietų. Aš džiaugiuosi, kad tokių, nors ir skirtų užsienio lankytojams, vietų yra – vadinasi, švara ir tvarka įmanoma.

Na o aš mačiau, kaip šrilankiečiai savo namų kiemuose meta ir degina šiukšles, o tai, kas nesudega, atsiduria vandenyje – dėl šios priežasties kanalų vanduo yra juodas. Buvau šokiruotas, nes šiame vandenyje žvejoja žvejai, maudosi vaikai, bet turiu prisipažinti – į jį įkristi nė už ką nenorėčiau. Arčiau sostinės žmonės labiau rūpinasi švara ir gerove, palyginus su gyvenančiais kaimuose. Tiesa, ir didelis miestas turi savo trūkumų – plaukiant šalia pramoninio rajono į akis krito gamyklų nuotekų vamzdžiai, tiesiai į kanalą išleidžiantys įvairiausių spalvų skysčius.

– Kaip manai, kodėl Šri Lankoje šiukšlių, plastiko problema tokia opi?

– Esu tikras, kad tam įtakos turi žmonių švietimas, šalies politika, žmonėms suteikiamos priemonės gyventi švariau. Kaip minėjau, šrilankiečiams trūksta priemonių. Kita vertus, pavyzdžiui, Japonijoje yra mažai šiukšlių dėžių mieste, bet žmonės yra ypač sąmoningi, edukuoti ir žino, kad savo šiukšlėmis reikia pasirūpinti patiems.

Tad, mano manymu, labai daug priklauso nuo politikos: pastatyti daugiau konteinerių, atvežti gėlių sodinukų ir parodyti, kaip gali atrodyti kanalai Olandijoje. Labai svarbu ne versti žmones, o motyvuoti. Motyvacija šiuo atveju yra politikų rankose – ji turėtų būti paremta bent jau realiais techniniais sprendimais, dėl kurių žmonės norėtų nešiukšlinti.

– Ar visgi teko pamatyti gerųjų pavyzdžių, ar yra vilties, kad situacija šioje šalyje pasikeis?

– Išties, vienas iš siekių buvo ne tik pamatyti šiukšlinimo mastą ir jo pasekmes, bet ir sutikti žmonių, kurie stengiasi pakeisti susiklosčiusią situaciją. Jų nebuvo daug, bet geriau nei nieko. Pavyzdžiui, Romeshas Fernando, vietinis išvykų laiveliais organizatorius, plukdo turistus kanalu ir lagūna. Tai – jo pragyvenimo šaltinis, todėl jam labai aktualu, kad turistams patiktų matomi vaizdai. Kartą per mėnesį suburia jaunimą paplūdimyje – tiesiog sušaukia bežaidžiančius jaunuolius, – ir pasakoja jiems apie šiukšlinimo žalą ir švaros privalumus. Vėliau visi kartu sutvarko lopinėlį paplūdimio ir kartu pasidžiaugia rezultatu.

Negombo mieste esančiame viešbutyje likau nustebintas tvyrančios ekologiškos auros: vanduo patiekiamas stikliniuose buteliuose, įdiegta atliekų rūšiavimo sistema, maistas gaminamas iš ekologiškų produktų, elektra gaunama iš sumontuotų saulės kolektorių, o šalia esantis paplūdimys idealiai švarus. Taip pat viešbutis rūpinasi ir jaunimo švietimu – moko jaunus žmones nešiukšlinti.

Į oro uostą vežęs taksi vairuotojas ir verslo savininkas papasakojo, kad jo įmonė yra vienintelė šalyje, kurios visi aštuoni automobiliai yra 100 proc. varomi elektra. Tai nėra pigu, o kartais ir ne itin patogu: į tolimesnę salos vietą vežti turistą tenka pakeičiant kelis automobilius, paliktus pakeliui, nes įkrovimo stotelių infrastruktūra nėra išvystyta. Tačiau šis žmogus nori būti moderniu, neteršti. Sutikau ir daugiau tokių žmonių, juos vadinu „deimantais purve“, bet jie švyti, jų motyvacija yra labai stipri.

– Kaip manai, kaip kiekvienas keliautojas gali prisidėti prie ekologinės pasaulio situacijos gerinimo?

– Galima pradėti nuo labai, rodos, elementarių veiksmų, pavyzdžiui, naudoti gertuvę, nešiukšlinti net jei vietiniai tai daro. Taip pat galima paklausti vietinių, kodėl tiek daug plastiko ir kitų šiukšlių yra gatvėje ar paplūdimyje? Ką jie konkrečiai daro, kad būtų geriau? Manau, atsakinėdami į šiuos klausimus žmonės galėtų susimąstyti. O tai jau veda link veiksmo.

– Naujausią tavo projektą transliuoja viena garsiausių pasaulio televizijų BBC. Tai – didelė sėkmė. Papasakok, kaip sekėsi dirbti su šia televizija ir jos požiūrį į ekologines problemas, ar apie jas dažnai kalbama šios TV eteryje?

– Jau kurį laiką turime bendrų projektų su BBC televizija. Darbas drauge, kaip ir įprastai, reikalauja kantrybės ir laiko. Kalbame apie pasaulinę televiziją, tad yra labai daug derinimo, detalių tikslinimo ir panašiai. Juk tai – didelis biurokratinis aparatas, kuriame sukasi daugiau nei 20 tūkstančių darbuotojų. BBC požiūris į ekologiją – tvaresnis, švaresnis pasaulis yra visos žmonijos siekis. Visi darome tiek, kiek mums pavyksta, o televizija, skleidžianti žinias milijonams žmonių visame pasaulyje, žinoma, prisideda prie švietimo.

Galėdamas pasiekti didelę auditoriją, džiaugiuosi prie žinios skleidimo prisidėdamas ir aš – tai yra mano indėlis, kad taptume sąmoningi, suprastume, kad net ir tolimų šalių problemos turi įtakos mūsų pačių gerbūviui. Jei parodyta esama padėtis ir besistengiantys ją pakeisti vietiniai įkvėps nors vieną žmogų pasaulyje žengti papildomą žingsnį švaresnės žemės link, tai jau sėkmė. Kaip jau minėjau, kiekvienas, net mažas veiksmas yra svarbus, nes juos sudėjus gausime didelį poveikį.

– Kur ir kada galima išvysti tavo ir BBC televizijos ekspediciją per Šri Lanką?
– Nuo balandžio 15 d. iki gegužės 5 d. mano kelionės video rodomi per BBC World News kanalą transliuojamoje kelionių laidoje „The Travel Show“. Kiekvieną penktadienį rodoma nauja dalis, ji kartojama bene kasdien. Lietuviai šį kanalą gali matyti per kabelinę arba internetinę televiziją.

Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad šiame interviu dalinuosi gražiais Šri Lankos vaizdais – tokius įprastai mato turistai. Norinčius pamatyti iš arčiau, kaip atrodė kelionė ir paprastai nematoma šalies pusė, kviečiu įsijungti kelionių laidą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas